Neatsakytų klausimų – apstu
Viena yra priimti įstatymą, kad tam tikra reklama yra draudžiama, tačiau visai kas kita, sukurti mechanizmą, kad tokio įstatymo būtų laikomasi. „Situacija yra tokia, kad įstatymuose yra parašyta, kad negalima rodyti reklamos, bet poįstatyminiuose aktuose nėra tvarkingai aprašyta, kaip tai turi būti reguliuojama“, – sako informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, neslėpdamas, kad jei tik norėtų, lengvai galėtų parodyti internete norimame puslapyje bet kurią draudžiamą reklamą ir niekas nesusigaudytų, ką už tai reikėtų bausti.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė pasakojo, kad jau tuomet, kai darbo grupė prie Sveikatos aplinkos ministerijos pradėjo dirbti dėl alkoholio reklamos draudimo, buvo akivaizdu, kad lieka daugybė neatsakytų klausimų dėl tokio draudimo įgyvendinimo. „Jei interneto svetainių prieglobos bendrovė kažkur užsienyje turi serverį ir tu negali jo identifikuoti, tai iš esmės reiškia, kad jie Lietuvos rinkai gali rodyti tą reklamą ir tą produktą“, – aiškino ji.
Tačiau net jei piktavalių nebūtų ir rastume technologinius sprendimus, leidžiančius užtikrinti, kad internete visi laikytųsi vienodų žaidimo taisyklių, kur tokie gausėjantys draudimai veda?
„Galime prieiti tokią situaciją, kai vienintelis reklamos užsakovas galės būti valstybė, nes komerciniams subjektams tuoj beveik visose veiklose bus įžiūrėtas koks nors neigiamas aspektas. Tai yra labai didelė grėsmė: kai žiniasklaida nebegalės konkuruoti dėl pajamų iš komercinių subjektų reklamos, atsiranda labai didelė tikimybė, kad valdžia pradės daryti didelį poveikį žiniasklaidai ir jos turiniui, nes ji bus pagrindinis pajamų šaltinis. Konkuruosime dėl valstybės lėšų, jų fondų, kuriuos politikai turbūt galės skirstyti pagal simpatijas ir antipatijas. Tai tikrai didelė grėsmė žiniasklaidos, žodžio laisvei, informavimui ir kartais susidaro įspūdis, kad einama link tokios situacijos“, – nuogąstavo A. Žilinskienė, pastebėdama, kad Lietuva apskritai yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal planuojamų reklamos draudimų kiekį.
Azartinių lošimų pavyzdys parodė: sistema neveikia
Pateikiant pasiūlymus stiprinti reklamos draudimus dažniausiai pasitelkiamas argumentas, kad taip nuo žalingų įpročių ir jų sukeliamų problemų bus apsaugota jaunoji karta. „Alkoholio reklamos draudimas yra pirmiausia susijęs su naujos kartos apsaugojimu, ne su tais, kurie jau geria. Mums svarbiausia apsaugoti ir neišauginti naujų probleminių vartotojų“, – žurnalistams yra sakęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Nepilnamečių korta pasitelkiama ir kalbant apie planuojamą dar didesnį azartinių lošimų reklamos ribojimą. Lietuvoje veikiantys įstatymai jau dabar neleidžia reklamuoti azartinių lošimų: galima minėti nebent juos organizuojančių bendrovių pavadinimus, adresus ar lošimų rūšis, bet jokiu būdu negalima skatinti žmonių lošti. Pavasarį Seime ruošiamasi svarstyti įstatymo pataisas, kurios dar labiau išplėstų šį draudimą: jas priėmus nebebūtų galima minėti net, pavyzdžiui, to, kad lošimus organizuojančios bendrovės remia kokius nors renginius, fizinius ar juridinius asmenis. Kaip teigia „valstietis“ Viktoras Rinkevičius, jeigu bus daugiau trukdžių „vaikams matyti azartinius lošimus, jie neužaugs su priklausomybe lošimams“.
Niekas nesiginčija su tuo, kad geriausia užkirsti kelią žalingiems įpročiams dar prieš jiems atsirandant, tačiau vien gerų norų realybėje nepakanka. Pavasarį pristatydami pasiūlymą riboti prieigą prie alkoholio reklamų internete, jį pateikę Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir kitų frakcijų nariai, teigė, kad jis atitinka pasaulinio lygio IT lyderių praktiką ir kaip pavyzdį pateikė azartinių lošimų reklamos ribojimą, jau veikiantį Lietuvoje, tačiau būtent jis geriausiai parodo, kad sistema neveikia.
M360 pavasarį rašė apie paprastą įstatymo apėjimo būdą internete: lošimų bendrovės perregistruojamos į užsienį, ir nors jos akivaizdžiai taikosi į Lietuvos interneto vartotojus, kontroliuojančioms institucijoms tampa nebepasiekiamomis. Būdas išspręsti šią problemą iki šiol nerastas.
Neleistinas reklamas turinti prižiūrėti Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) tiek prieš pusmetį, tiek dabar, informavus apie vėl pastebėtas „Unibet“ lošimų reklamas interneto svetainėse, pavyzdžiui, „basketnews.lt“ tik beviltiškai gūžčioja pečiais.
„Unibet” šiandien yra ta bendrovė, kuri piktybiškai kuria vieną svetainę po kitos (užblokuota jau 20 jų) ir toliau laikosi tokios agresyvios strategijos. Dėl „basketnews.lt“ svetainės – ją žinome, dėl jos ir kitų analogiškų svetainių reklamos pažeidimų esame pradėję ne vieną tyrimą, bandome problemą spręsti įvairiais būdais: nuo teismų procesų iki kreipimosi į „Europolą“ ar KTU „Domreg’ą“. Nuolat ieškome naujų sprendimo būdų ir nestovime vietoje, deja, su tokia problema susiduria absoliučiai visos ES šalys, tad šioje kovoje nesame vieniši“, – komentavo LPT kontrolės skyriaus vedėja Sandra Vitkevičiūtė.
Didžiausias keblumas – neaišku, ką bausti
Kad draudimo laikymąsi turinti užtikrinti sistema neveikia, pripažįsta ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. „Problema, susijusi su azartinių lošimų reklamos skleidimu interneto svetainėse kyla tuomet, kai informacija skelbiama interneto svetainėse, kurių valdytojai nėra Lietuvos Respublikoje ir jų neįmanoma pasiekti, o nenustačius atsakingo subjekto, nėra galimybės taikyti administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Šiuo metu, net ir nustačius atsakingą subjektą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos baudos (nuo 1500 iki 4300 eurų už pirmą kartą padarytą pažeidimą bei nuo 4200 iki 6000 eurų už pakartotinai padarytą pažeidimą) nėra pakankamai efektyvios, lyginant bendrovių gaunamą naudą iš skelbiamos draudžiamos azartinių lošimų reklamos, todėl šiuo metu nustatytos priemonės nėra pakankamai efektyvios bei atgrasančios nuo pažeidimo padarymo“, – komentavo Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus.
Pasak jo, su įvairios draudžiamos informacijos ir turinio skleidimu interneto svetainėse susiduria ne tik azartinių lošimų sektorius: ši problema yra daug globalesnė. „Draudžiamos azartinių lošimų reklamos skleidimo interneto svetainėse galima būtų išvengti nustačius konkrečius reikalavimus, užtikrinančius reklamos skleidėjo atsekamumą (reglamentavus reklamos skleidimo interneto svetainėse tvarką – nustatyti reikalavimą sudaryti sutartis dėl reklamos, kad būtų aišku kas užsakovas ir pan.), arba pasirenkant kitas konkrečias priemones (pvz. už reklamos skleidimą atsakomybėn traukiant naudos gavėją arba blokuojant interneto svetainės dalį, kurioje skelbiama draudžiama azartinių lošimų reklama)“, – svarstė S. Mitkus.
Kaip dar vieną galimą priemonę jis mato ir ekonominių sankcijų didinimą legaliai veikiantiems, bet daugiau informacijos nei leidžiama skelbiantiems lošimų organizatoriams. „Ekonominės sankcijos gali būti išreiškiamos tam tikru procentu nuo bendrovės gaunamo pelno, todėl tikėtina, proporcinga ekonominė sankcija bendrovei būtų efektyvesnė poveikio priemonė nei šiuo metu nustatytosios“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad tų, kurie vykdo nelegalius lošimus internete, svetainės paprasčiausiai yra blokuojamos.
Neatsižvelgta į šiuolaikines technologijas
Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius neslėpė, kad tokie būdai įgyvendinti lošimų, jų ar kitų sričių reklamos draudimus jam kelia juoką. „Vartotojas, norintis prisijungti prie Lietuvoje draudžiamų lošimų, užtrunka maždaug 15 sekundžių, pasikeisdamas tam tikrus techninius duomenis, ir žaidžia toliau“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie reklamos rodymą internete, jis priminė, kad didelė jos dalis paskirstoma per vadinamus „Google“ varikliukus, tad tai, kokią reklamą mato vartotojas, priklauso ne tik nuo portalo savininkų, bet ir nuo vartotojų įpročių. „Sakykime, aš pasivaikščiosiu po internetinių lošimų puslapius – „Google“ mane jau fiksuos kaip žmogų, kurį domina tokie dalykai. Svetainėse, kuriose įdiegtas „Google“ varikliukas, man prioriteto tvarka rodys būtent tokią reklamą, nes už azartinių lošimų reklamą yra mokami bene didžiausi komisiniai, didesni nebent už pornografiją. Svetainių savininkai apie tai net nežinos, nes tokius dalykus daro „Google“. Tad ką šiuo atveju bausti?“, – klausė jis.
IT ekspertas pabrėžė, kad dėl krūvos technologinių niuansų, atsekti reklamos užsakovus nėra galimybės: „Jei, pavyzdžiui, amerikiečių kompanija „Google“ yra reklamos užsakovo tarpininkas, mes jos bausti negalime. O turinio nešėjas šiuo atveju yra ne portalas, o banerinis kodas“.
Jis pats, kilus diskusijoms apie alkoholio reklamos draudimą ir jo įgyvendinimą, pasakojo siūlęs įteisinti tvarką, kai nustačius alkoholio reklamos rodymo viešosios informacijos skleidėjo turinyje faktą, alkoholio reklamos užsakovas ir viešosios informacijos skleidėjas per tam tikrą dienų skaičių būti įspėjami apie daromą pažeidimą ir, jei nuo įspėjimo gavimo dienos praėjus numatytum dienų skaičiui, pažeidimo vykdymas nebūtų atšauktas, būtų taikoma bauda, o tam nesuveikus, būtų pašalinamas reklamos skydelis, reklamos variklio kodas su alkoholio reklama arba pats reklamos variklis.
Riboja nelegalų naudai
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė pastebi, kad daugėjant reklamos draudimų, o kartu ir ieškančių būdų juos apeiti, nukenčia sąžiningai veikianti Lietuvos žiniasklaida. „Poveikis konkurencijai vienareikšmiškai yra neigiamas. Jei Lietuvos Respublikoje įsiregistravusiai žiniasklaidai, čia kuriančiai turinį ir mokančiai mokesčius, apribojimai yra labai dideli – ji labai pastebima, ją labai lengva sužiūrėti ir sukontroliuoti – pavyzdžiui, kažkokie užsienio retransliuotojai, iš esmės gali apeiti Lietuvos jurisdikciją ir įgauti tam tikrą pranašumą. Neabejotinai kažkokia dalis reklamos lėšų nueis palaikyti tokiems puslapiams, kurie savo turiniu net ir nesiekia objektyvumo, švietėjiškų tikslų, ir kitų dalykų“, – sakė ji.
Kalbant apie azartinius lošimus, M. Pareščius pridūrė, kad į Lietuvos rinką taikosi nebent mažieji lošimų organizatoriai, pernelyg nebranginantys savo reputacijos. „Didieji, Europos lygiu veikiantys lošimų organizatoriai, kuriems Lietuva yra viena iš dvidešimties šalių, su Lietuvos rinka dėl šių draudimų nežaidžia. Tam yra labai paprasta priežastis: kai kuriose šalyse lošimų licencija išduodama tik nepriekaištingos reputacijos organizacijai. Jeigu tu įveltas į teisinį ginčą kitoje Europos Sąjungos šalyse, ir ta informacija pasiekiama registruose, tu licencijos, pavyzdžiui, veiklai Didžiosios Britanijos jurisdikcijoje, niekada negausi. Kokio didumo Lietuvos rinka? Tada jie nusispjauna į Lietuvą ir sako, mes patys geriau blokuosime, kad neprisidirbtume ateityje“, – pasakojo jis.
Daugiau draudimų – mažiau sporto ir žodžio laisvės
Pasigirdus kalboms apie dar griežtesnį azartinių lošimų reklamos ribojimą, sunerimo ir sporto bendruomenė. Ne paslaptis, kad azartinius lošimus vykdančios bendrovės yra vienos iš didžiausių jų rėmėjų, ir nėra aišku, kas galėtų kompensuoti iš jų prarandamą paramą.
„Jei bus absoliutus draudimas, kai negalima net rodyti prekės ženklo, ko gero, sporto varžybų, jų transliacijų matysime mažiau, nukentės ir informavimas apie sporto pasiekimus ir apskritai sporto kultūros propagavimas visuomenėje“, – prognozavo A. Žilinskienė.
Pasak jos, jokio kompensavimo mechanizmo nėra sukurta nei kalbant apie sportą, nei apie žiniasklaidą, nei kitas sritis. „Kažkas paskleidė mitą apie kompensacinį mechanizmą, bet jo niekur nėra, pavyzdžiui, kad žiniasklaida, kaip verslas, turintis ir misiją, galėtų prisitaikyti prie tam tikrų finansinių nuostolių. Turime Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, kuris veikė ir anksčiau, per jį valstybė skiria kažkiek lėšų šviesti visuomenei apie alkoholio žalą, bet jų finansinė išraiška tikrai neprilygsta būsimų nuostolių dydžiui. Be to, tos lėšos skirstomos konkurso būdu, tai reiškia, kad gauna ne visi, o tik kelios žiniasklaidos priemonės ir labai nedidelę lėšų dalį“, – aiškino A. Žilinskienė.