Reklamoje matomi daugeliui puikiai pažįstami Florencijos vaizdai ir šiame mieste esančios skulptūros, kurios kalbasi apie tvyrančią keistą tylą, ištuštėjusias gatves, užvertas langines. „Ar žinai, kiek kartų prašiau trupučio ramybės? Tylos? Ir kai pagaliau ją turi, ar neliūdna?“, – skulptūrų vardu kalbama reklaminiame klipe.
Agentūros „Riprese Firenze“ kūrybos vadovas Matteo Gazzarri pasakojo, kad idėja sukurti reklamą apie turistų laukiančią Florenciją kilo jiems patiems karantino metu – jau ją sukūrę jie parodė savivaldybei ir Toskanos turizmo biurui, su kuriais anksčiau buvo bendradarbiavę ir pasiūlė ją laisvai naudoti, su kuo jie mielai sutiko.
Iš pradžių klipas buvo platintas tik su angliškais subtitrais, tačiau kai kuriems žiūrovams jis taip patiko, kad jie patys pasiūlė jį išversti – taip atsitiko su prancūzais ir portugalais. „Tada mes pagalvojome, o gal galime paprašyti ir kitų užsieniečių, kuriuos pažįstame, pagalbos? Norėjome kuo plačiau paskleisti šią grožio ir vilties žinią“, – pasakojo M. Gazzarri.
Tarp jo pažįstamų buvo ir fotografė Dovilė Bružaitė, kuri, kartu su Ieva Mažeikaite Frigerio mielai sutiko padėti ir išvertė reklamos tekstą.
Šiuo metu reklama yra išverta į 12 kalbų, tarp kurių yra ir lotynų kalba, ir skaičius toliau auga – artimiausiuose planuose yra islandų, kinų, olandų kalbos.
M. Gazzarri skaičiuoja, kad ši reklama vien organiškai, nieko nemokėjus už sklaidą, per mėnesį pasiekė 650 tūkst. vartotojų feisbuke, kur ja pasidalino 6 tūkst. vartotojų, ji sulaukė daugiau nei 70 tūkst. reakcijų. Socialiniame tinkle „Instagram“ ji peržiūrėta 8 tūkst. kartų, o daugiau nei 55 tūkst. peržiūrų surinko „Youtube“ kanale.
M. Gazzarri patikino, kad filmuojant šį klipą Florencija iš tiesų buvo tokia tuščia ir tam nereikėjo dirbtinai prašyti praeivių pasitraukti iš kadro. „Matėme tik kelis policijos pareigūnus ir medikus. Ne kartą teko filmuoti Florenciją saulei tekant, kai ji irgi buvo tuščia, tačiau būti Signorios aikštėje Florencijoje popietę, kai joje yra visiškai tylu, yra tuo pačiu metu ir gražu, ir kiek nejauku. Dabar gyvendamas čia jaučiuosi lyg koks astronautas“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, dabar, nors turistų dar nėra, o ir jiems patiems neleidžiama išvykti iš Toskanos regiono, bent jau gyventojai pamažu pradeda grįžti į darbus, o kartu su jais atsiranda ir daugiau gyvenimo gatvėse.
„Mes nežinome, kaip atrodys ateitis, bet mes galime būti pasiruošę viską pradėti iš naujo, kai tik sąlygos tai leis. Taigi, į skulptūrų balsus mes sudėjome tas mintis ir tuos norus, kuriuos, tikiu, kiekvienas iš mūsų turime nuo pat tos dienos, kai prasidėjo ši ekstremali situacija“, – sakė M. Gazzarri.