Socialinių tinklų rinka tvirtėja
Vakarų šalyse socialiniai tinklai jau seniai tapo nemažu pajamų šaltiniu įžymybėms. Prieš kelerius metus Lietuvoje tai dar buvo naujiena, bet dabar rinka jau yra gana susiformavusi ir daugelis supranta, kaip tai veikia. „Matome, kad žmonės jau yra „atkalę“ sistemą ir ištobulėję. Anksčiau dar būdavo, kad kai kuriems pakakdavo simbolinio užmokesčio ar susitarimo, o dabar didesnę įtaką socialiniuose tinkluose turintys žmonės suprato savo kainą, žino, kad gali iš to gyventi, ir normalu, kad nori gauti už tai pinigų“, – sako agentūros „SuperYou“ vadovė Dalia Tautavičiūtė.
Kokios kainos už tokį bendradarbiavimą, niekas per daug neatvirauja. D. Tautavičiūtė pasakoja, kad nišinėms žvaigždėms už įrašą anksčiau būdavo mokama maždaug 200 eurų, pasiekiantiems platesnę auditoriją – 300-500 eurų, bet kainos gali siekti ir 1500 eurų ar daugiau, ypač, jei kalbama apie ilgalaikį bendradarbiavimą. Tačiau, pasak jos, dabar kainos yra kilstelėjusios.
Pasak D. Tautavičiūtės, Lietuvoje vis dar dažnesni trumpalaikio bendradarbiavimo pavydžiai, kai susitariama dėl vieno ar kelių įrašų, bet kartais pasitaiko ir ilgalaikio bendradarbiavimo. „Prekės ženklai bijo viską statyti ant vieno žmogaus, nenori, kad prekės ženklas liktų šešėlyje, taip pat kartais baiminasi galinčių atsirasti prieštaravimų“, - aiškina ji.
Agentūros „Nbranded“ vadovė Kamilė Butkevičiūtė bendradarbiavimą su įžymybėmis vertina taip: galiausiai įrašo kaina vis tiek yra ne mažesnė nei užsakomojo straipsnio. O konkretesnė kaina visada priklauso nuo derybų: koks prekės ženklas nori komunikuoti, su kokiu žmogumi, kiek jis turi sekėjų ir pan.
„Tokių žmonių, kurie patys veikia kaip prekiniai ženklai, per kuriuos galima komunikuoti, tikrai yra. Kai kurios įžymybės pačios atvirai įvardina, kad iš to uždirba pinigus. Matome, kad „Instagram“ kai kurie populiarūs žmonės aktyviai dalyvauja. Ne visada žinome, kurie iš jų smarkiai save eksploatuoja uždirbdami pinigus, bet kai kurie jų labiau panašėja į „Baltojo katino svetainę“, kiti mažiau“, – pastebi agentūros „McCann“ interneto projektų vadovas Marius Rimkaitis.
Ar tai veikia?
Ar strategija pasitelkti įžymybes socialiniuose tinkluose veikia? „Pažiūrėkite, Agnė Jagelavičiūtė paskelbia įrašą, ir įmonės serveriai neatlaikę apkrovų užlūžta“, – juokiasi D. Tautavičiūtė. Deja, pati A. Jagelavičiūtė šia tema kalbėti nenorėjo. Tuo tarpu socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė apie tai kalba atvirai ir tikina, kad tikrai taip.
„Manau, kad šiuo metu Lietuvoje aš gaunu daugiausiai pasiūlymų kažką reklamuoti socialiniuose tinkluose. Todėl, kad jie gauna tiesioginę grąžą – padidėjusius pardavimus ir pan. Tik kai kurie žmonės suklysta pasirinkdami, pas ką reklamuotis. Pasižiūri, pavyzdžiui, kokie populiarūs veidai televizijoje, pasiūlo jiems, paskelbia kokį konkursą ir tada pamato, kad neveikia. Todėl kad socialiniai tinklai – ne televizija, čia visai kita auditorija“, – sako M. Šalčiūtė, pasakodama, kad jai į komunikaciją socialiniuose tinkluose tikrai tenka įdėti daug darbo.
Kaip aiškina M. Rimkaitis, verta ar neverta, nusprendžiama paprastai – įvertinus rezultatą: „Jei kažkokia teta įsikėlė nuotrauką savo rankose laikydama mūsų produktą, ir jis sulaukė šimtų tūkstančių peržiūrų, mes žiūrime sumokėtą kainą ir lyginame su ta, ką mes būtume išleidę komunikuodami per savo prekės ženklo kanalą. Žiūrime išmatuojamus rezultatus: parodymus, „patinka“ paspaudimus, komentarus ir vertiname, pigu tai ar brangu“.
Tikslios mokesčių statistikos nėra
O kaip yra su mokesčiais? Ar žvaigždės susimoka už tokiu būdu gautas pajamas? Rinkodaros profesionalai sako, kad dažniausiai tokios paslaugos įtraukiamos į bendrą kampanijos biudžetą, todėl vienaip ar kitaip jos matosi ir visus mokesčius kažkuri iš pusių, priklausomai nuo sutarties, sumokėti privalo. „Tie pinigai niekur nedingsta, juodais niekas nedalina. Yra kliento rinkodaros kampanijos biudžetas, mes žinome, kad mums kainuos kažkiek pinigų, ir visa tai yra įforminama“, - sako D. Tautavičiūtė.
Dažniausiai žvaigždės tokiai veiklai išsiima individualios veiklos ar verslo liudijimą. Tačiau kiek tokių yra, ir kiek pajamų iš to gaunama Lietuvoje, atsekti neįmanoma. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovo Dariaus Butos, kadangi tokios reklamos pajamas gyventojas deklaruoja ir su kitų rūšių pajamomis, atskirti, kurios jų buvo būtent už veiklą socialiniuose tinkluose, nėra galimybės.
Tačiau šiuo metu VMI stebi ir renka informaciją apie internetinius tinklalapius, kurių savininkai dalį pajamų galbūt gauna iš jų tinklapiuose skelbiamos reklamos ir kitų rinkodaros priemonių, įskaitant ir „Facebook“ skelbiamas reklamas bei atliekami tokių asmenų veiklos tyrimai. Pasak D. Butos, taip pat šiuo metu VMI analizuoja ir renka informaciją iš internetinės svetainės „YouTube“ apie asmenis, kurie talpina vaizdo klipus, už kurių peržiūrą uždirba pajamas, siekiant nustatyti ar deklaruotos visos gautos pajamos.