Neapsisprendžia, ar pokyčiai reikalingi

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienio rytą susitiko su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, asociacijos „Investors' Forum“, Lietuvoje veikiančių prekybos centrų vadovais, su kuriais diskutavo, ar prekybos tinklai turėtų privalomai nedirbti švenčių dienomis.

Seime siūlymai riboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes svarstyti ne kartą. 2016 m. siūlyta Darbo kodekse numatyti draudimą parduotuvėms dirbti sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmą Kalėdų ir pirmą Velykų dieną.

Kol kas sprendimo nebuvo priimta, argumentuojant, kad tam reikia turėti daugiau duomenų, o ne tik remtis emocijomis ir mažai pagrįstais pareiškimais. „Sutarta, kad verta surinkti daugiau duomenų, verta pasigilinti, kokie yra pirkėjų ir vartotojų lūkesčiai, taip pat kokie darbuotojų poreikiai ir grįžti prie klausimo gegužės mėnesį“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak V. Sutkaus, darbo ribojimas šventinėmis dienomis susijęs su keletu aspektų. „Pirma – su klientų poreikiais, nes įvairiose vietose veikia skirtingi dalykai, kažkur žmonės labiau lankosi parduotuvėse, kitur mažiau. Kitas aspektas, yra daug darbuotojų, kurie nori dirbti šventinėmis dienomis. Dalis dėl to, kad mokama dvigubai, kiti dėl šeimyninių priežasčių, vienas arba kitas gali būti su mažamečiais vaikais. Trečias dalykas, šiai dienai nėra padaryta jokios rimtos analizės, kokie yra pirkėjų, darbuotojų poreikiai ir tikslai“, – sakė jis.

„Žiūrint vertybiniu požiūriu, ar gerai dirbti švenčių dienomis, man keistas išskyrimas prekybos sektoriaus, nes ne tik parduotuvės dirba švenčių dienomis: dirba visa aptarnavimo sfera, restoranai, taksi, degalinės ir kiti, ir tie žmonės irgi turi teisę į poilsį, jie irgi turi savo šeimas“, – kalbėjo V. Sutkus.

Ruošiasi apklausti darbuotojus

Bendrovės „Maxima.lt“ generalinė direktorė Kristina Meidė pabrėžė, kad jei tik darbuotojai išreikš nuomonę norintys nedirbti švenčių dienomis, prekybos centras į tai būtinai atsižvelgs, tačiau, pasak jos, iki šiol jie nesusidūrė su tokia problema, nes norinčių dirbti visada atsirasdavo.

Tuo tarpu vartotojų nuomonę, pasak jos, labiausiai atspindi pirkėjų srautai. „Klientai mums parodo nuomonę savo srautais. Tam tikras darbo valandas jau esame pastūmę, bandome daryti įtaką klientų srautui. Kalbant apie darbuotojus, ką norėčiau padaryti, tai juos apklausti, nes yra istorinių duomenų, bet gal kažkas pasikeitė“, – sakė K. Meidė, tikėdamasi, kad tai galės būti pirmas bendras darbas su išrinktomis darbo tarybomis.

Įmonės „Norfos mažmena“ vadovas Liutauras Čiurlys pasakojo, kad jų prekybos tinklas jau maždaug trejus metus nedirba tris dienas: per šv. Kalėdas, šv. Velykas ir pirmą naujųjų metų dieną, taip pat kai kurios parduotuvės sekmadieniais dirba sutrumpintai. Jis ragino ir kitus prekybos centrus prisidėti prie šių iniciatyvų.

„Pajamų prasme tai yra praradimai, bet tai padarėme dėl darbuotojų interesų“, – teigė jis, pridurdamas, kad konkurencine prasme sprendimas, pavyzdžiui, nebedirbti sekmadieniais jiems būtų pavojingas, todėl tai turi būti daroma vieningai rinkoje.

L. Kukuraitis pabrėžė, kad sprendimą bus siekiama priimti ne teisinio įpareigojimo, o socialinio dialogo būdu. „Mūsų siūlymas kviesti socialinio dialogo, tarimosi būdu, ne reguliaciniu, ne per įstatymą, artėti prie gerovės valstybės standarto, kurį turime Vakaruose. Procesas jau vyksta, dalis prekybos centrų jau nedirba švenčių dienomis, dalis trumpina laiką“, – kalbėjo jis.

Perspėja, kad valstybės biudžetas patirs nuostolių

V. Sutkus, kalbėdamas apie galimybę prekybos centrams nedirbti tam tikromis švenčių dienomis, sakė, kad taip pat reikia paskaičuoti ir kokie būtų per mokesčius patiriami valstybės biudžeto praradimai.

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Lauryno Vilimo, jie neišvengiamai siektų milijonus. „Konkrečių skaičių nežinau, reikėtų pasiimti statistiką, kiek per vieną dieną yra apyvartos Lietuvoje, bet tai yra dešimtys milijonų apyvartos, o juose yra mokesčiai. Kaip jie persiskirstytų per kitas dienas yra klausimas, bet faktas, kad nuostolis tikrai būtų: kalbame apie ištraukimą ne vieno ir ne dviejų milijonų iš valstybės biudžeto mokesčių pavidalu“.

L. Vilimas pabrėžė, kad jei mes keliaujame Vakarų kryptimi, jo nuomone, vienintelis ir efektyviausias kelias yra savireguliacija: „Jei darbuotojų nuomonės, dirbti ar ne, bus labai panašios, bus kita diskusija. Matyt, bus vertinami kiti aspektai, ekonominiai, verslo logikos, pirkėjų poreikiai, bet reikia sulaukti apklausų. Dabar žinome ir matome, kad darbuotojų trūksta, darbuotojas renkasi, kurioje sistemoje dirbti, dėl to kiekvienas daro ir darys sprendimus palankiausius darbuotojui“.

Laisvadienių siekė visuomeninėmis akcijomis

Primename, kad šių metų kovo pradžioje visuomenininkai vykdė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) palaikomą akciją „Laisvadienis Laisvės dieną“. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, jie dalijo skrajutes su raginimu „švęsti Lietuvos laisvę kartu“, kurias siūlė iki kovo 11 d. perduoti lankomų prekybos centrų personalui. Prekybos centrų savininkai šiose skrajutėse buvo kviečiami „bent kelias dienas per metus sumokėti visiems savo darbuotojams įprastą darbo dienos algą ir išleisti juos švęsti su visa šalimi“.

„Darbdavių sukurtas mitas, kad darbuotojai džiaugiasi proga uždirbti daugiau. Kadangi dauguma prekybos centrų darbuotojų gauna minimalią mėnesinę algą, dirbdami per šventes, jie per dieną uždirba tik apie 20 eurų. Tai – tikrai ne lobis. Save laikome europiečiais, tad imkime pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Daug kur per valstybines šventes ar net sekmadieniais prekybos centrai nedirba“, – išplatintame pranešime teigė LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

Tuo tarpu V. Sutkus teigė, kad kalbant apie privatų sektorių, Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso maždaug 3 proc. darbuotojų, tad tokio reprezentatyvumo nepakanka laikyti tai visų prekybos centrų darbuotojų pozicija.