Noras kalbėti, o ne kalbėtis.
Niekas neginčija, kad komunikacija turi būti planuota ir laiku, tačiau, keičiantis auditorijoms, turi keistis ir komunikacijos įpročiai. Nuo pat pradžios socialinių tinklų unikalumas, kuris būtent dėl to ir įtraukė mases, yra galimybė kalbėti. Tuo metu prekių ženklai dažnai į šiuos kanalus žvelgia kaip į platformas, kuriose nori vienkryptiškai transliuoti savo žinutes. Žinoma, iš dalies taip patogiau – gali daryti tik tai, ką nori ir kaip nori. Visgi šiuo metu socialiniuose tinkluose viskas žengia į priekį dar sparčiau, tad laikas jau kalbėti ne tik apie dialogą su vartotoju, kuris ateina pas tave. Laikas kalbėti apie tinkamas reakcijas už prekių ženklų profilio ribų. Tad vienareikšmiškai įprotis kalbėti, o ne kalbėtis – jau visiškai pasenęs.
Per mažai laisvės atsakingiems žmonėms.
Žinoma, tai labai priklauso nuo verslo brandos – tikrai subrendę verslai pasitiki profesionalais ir dažniausia visiškai dedikuoja atsakomybę. Tačiau praleistų galimybių priežastis gali būti ir per mažai laisvės, kai viduje turimiems arba iš išorės samdomiems komunikacijos specialistams nubrėžiamos labai siauros (nors ir konkrečios) veikimo ribos. Dėl ko? Galbūt iš baimės, galbūt dėl žinių trūkumo. Bet kuriuo atveju tai lemia tik vieną – žaidžiama ypač saugiai, praleidžiant galimybes.
Per žema atsakingų žmonių kompetencija.
Liūdna, bet socialinė žiniasklaida vis dar vertinama kaip komunikacijos podukra, kuria gali rūpinti žemiausias kompetencijas turintys žmonės. Norisi priminti, kad socialinė žiniasklaida gali būti vienas pagrindinių prekių ženklo komunikacijos kanalų. Tad ar ne per daug rizikos? Patikėjus socialinę žiniasklaidą žemos kompetencijos žmonėms, praleistos galimybės sureaguoti į teigiamus atsiliepimus tampa mažiausia rizika. Lieka tik klausimas, kaip tokios kompanijos gebėtų suvaldyti krizę?
Požiūris: socialiniai tinklai veikia pagal mano darbo grafiką.
Verslai sparčiai mokosi susitvarkyti su tuo, kas nutinka jų prekių ženklų profiliuose. Tačiau internetas platus, o klientai turi nuomonę visą parą. Tad dažnai komunikacija socialiniuose tinkluose vykdoma pagal darbo grafiką, o kartais net pagal valandas, kurios skirtos socialinei žiniasklaidai. Taip kartais dirba ne tik mėgėjai arba verslai, kurie prižiūri profilius savo jėgomis. Deja, socialinių tinklų, bendravimo su klientais juose ir netikėtų galimybių neįmanoma įkišti į kalendoriaus langelius ar suderintus skirtingų klientų užduočių grafikus.
Ir vėl resursai.
Dažniausiai minima priežastis. Ji, žinoma, įmanoma, tačiau kartu – ir labai patogi. Daug dalykų galima paslėpti po tikru ar tariamu resursų trūkumu. Į klientus ir poreikius orientuoti verslai randa būdų efektyviai tai išspręsti. Vertinant praktiškai, resursai gali būti pasiteisinimas lėtoms ar pavėluotoms reakcijoms. Tačiau kuo pateisinti tylą tuo metu, kai vykdoma komunikacija kompanijos profilyje?