Sparti technologijų kaita padeda ne tik optimizuoti verslo procesus, bet ir atrasti naujas galimybes didinant prekės ženklo žinomumą bei vartotojų įsitraukimą. Rinkodaros specialistams pastaruoju metu žinias tenka vis labiau gilinti į „blockchain“ technologiją, o tiksliau – NFT kūrimo ir naudos procesus, mat lenktynės tarp didžiausių pasaulio prekės ženklų jau prasidėjo. Kokia kaita vyksta skaitmeninio meno amžiuje ir ką ji reiškia rinkodaros specialistams?

Trijų raidžių kodas

NFT, angliškas žodžių non-fungible tokens akronimas, išvertus į lietuvių kalbą galėtų reikšti nepakeičiamų žetonų terminą. Dar tiksliau šį trijų raidžių kodą būtų galima paaiškinti per funkcionalumą – tai tam tikras sertifikatas, patvirtinantis, jog skaitmeninis darbas (nuotrauka, maketas, daina, GIF paveiksliukas, įrašas socialiniame tinkle ir kt.) priklauso tik jums. Kitaip sakant, NFT yra tam tikra sutartis tarp autentiško skaitmeninio darbo kūrėjo ir pirkėjo. Nupirktas darbas tampa įsigijusiojo nuosavybe, kuri yra nepakeičiama, t. y. tokių darbų negalima lygiavertiškai keisti su kitais, tad kiekvienas darbas turi savo unikalią vertę.

Gali kilti klausimas, kuo NFT skiriasi nuo, pavyzdžiui, kriptovaliutų (kurios yra pakeičiamo žetonų tipo (ang. fungible tokens), jas galima keisti į kitas panašios ir lygiavertės valiutas)? NFT skiriasi unikaliais identifikavimo kodais ir metaduomenimis, kurie būtent ir padeda atskirti vienus darbus nuo kitų.

Skaitmeninio meno amžius

Kam pirkti tai, ką galima tiesiog atsisiųsti nemokamai? Šis klausimas kyla bene pirmiausiai, tik išsiaiškinus NFT principus. Tokio pirkinio reikšmė labiausiai siejama su kolekciniu turtu, kuris, kaip ir realybėje, negali būti pakartotas (one-of-a-kind) ar suklastotas (nesvarbu, kiek kartų darbas būtų kopijuojamas, būtent pirkėjui priklauso originalus autentiškas darbas).

NFT padeda spręsti ir piratavimo problemą, opią kiekvienam kūrėjui, o tokių skaitmeninių menininkų kaip Beeple, CryptoPunks ar kitų, po slapyvardžiais besislepiančių kūrėjų, parduoti darbai tik įrodo didėjančius perkančiųjų poreikius.

Šių metų kovo mėnesį aukcione buvo parduotas brangiausias iki šiol NFT darbas pavadinimu „Everydays- The First 5000 Days“ už 69,3 mln. JAV dolerių, kurį menininkas Beeple kūrė nuo 2007 m. kiekvieną dieną. Ir nors skaitmeninio meno kūrėjai jau nuo 2017 m. bando savo sėkmę kuriant ir pardavinėjant įvairiausius NFT, žinomiausi prekių ženklai tik šiuo metu sulipa į nuvažiuojanti traukinį.

Kas gudresnis, tas pirmesnis?

Nors NFT sparčiausiai populiarėja meno, pramogų ar sporto srityse, šią technologiją sėkmingai bando ir įvairiausi prekių ženklai, pritaikydami rinkodaros ir reklamos tikslams realizuoti. NFT technologija yra tokia universali, jog ją galima panaudoti įvairiausioms kūrybinio darbo formoms įprasminti (virtualus NT, mada ir pan.), tačiau prekės ženklams ši technologija pirmiausia atveria naujus pasakojimo (ang. Storytelling) ir vartotojų įtraukimo būdus, kurie yra bene pagrindiniai efektyvios rinkodaros strategijos instrumentai.

Tokie žymūs prekių ženklai kaip „The Times“, „Taco Bell“, „Charmin“ pirmieji suvokė, jog NFT pagalba kuriama unikali prekės ženklo patirtis, skatinamas vartotojų susidomėjimas produktu bei didinamas prekės ženklo žinomumas gali padėti užtikrinti ne tik konversiją, bet ir didinti pardavimus.

„Taco Bell“ įsteigtas paramos fondas kovą išbandė NFT technologiją, sukurdamas 25 unikalius GIF paveiksliukus, kurie aukciono metu buvo parduoti per 30 minučių, o kiekvieno darbo vertė siekė 3,6 tūkst. JAV dolerių. Skaitmeninio meno kampanija buvo sėkminga ne tik dėl surinktos lėšų sumos, kuri iškeliavo į stipendijų fondą, bet ir dėl žiniasklaidos dėmesio už sumanumą, naujumą ir prasmingos idėjos palaikymą.

Panašią idėją vystė ir „Charmin“ prekės ženklas, sukurdamas 3 unikalius skaitmeninio meno kūrinius, taip bandydamas surinkti pinigus „Direct Relief“ organizacijai. NFT kūriniuose buvo atvaizduoti „Charmin“ parduodami produktai – tualetinio popieriaus ritinėliai – su skirtingais ornamentais.

Į NFT aukcionus dar kovo mėnesį įsitraukė ir žurnalas „The Times“, parduodant skaitmeninius kolekcinius žurnalų viršelius, o su maistu susiję prekių ženklai, tokie kaip „Pizza Hut“, „Pringles“ ar „McDonald‘s“ NFT lenktynėms išleido vartotojų pamėgtus produktus – skaitmeninius picos gabaliukus, traškučius ir mėsainius. Į NFT technologijos pirmąjį traukinį spėję prekių ženklai galimai užsitikrino glaudesnį ryšį su savo klientais, suteikdami jiems galimybę kolekcionuoti unikalius darbus, susijusius su jų mėgstamais ženklais taip didindami lojalumą.

Ar sprogs kūrybiškumo burbulai?

Pastarųjų mėnesių pavyzdžiai parodė, jog prekių ženklai vis drąsiau įsitraukia į NFT kūrimo ir pardavimo procesus, tad tikėtina, jog išvysime vis labiau besiplečiantį šios technologijos eksperimentinį lauką. Nors NFT sfera yra gana nauja, o praktinis naudojimas kol kas ribotas, tačiau žmonių noras įsigyti kolekcionuojamą meną ar kitus daiktus yra augantis. Anksčiau aptrati pavyzdžiai parodė, jog NFT technologija rinkodaros srityje gali padėti ne tik stiprinti vartotojo įsitraukimą ir patirtį su prekės ženklu, bet ir tapti dar vienu komunikacijos kanalu. Nors prekės ženklo integracija skaitmeninio amžiaus realybėje atrodo perspektyvi, visgi NFT technologija turėtų virsti daug daugiau nei kolekcionuojamais daiktais.

M360
Agency1323