Interneto rinkos tyrimų bendrovė „Gemius Baltic“ antradienį pranešė, kad nuo šiol reitinguojant Lietuvos interneto svetaines pagrindiniu rodikliu tampa praleisto laiko dalis visame internete. Naujienų portalų vadovai sako, kad šie pokyčiai leis pamatyti realų portalų svorį, ko padaryti vertinant realių vartotojų skaičių buvo neįmanoma.

Nauja rinkos valiuta

Vertinti portalų svorį pagal realių vartotojų skaičių – pernelyg netikslu, sako Lietuvos naujienų portalų vadovai. Todėl nuo šiol kaip pagrindinis rodiklis bus naudojamas portaluose praleisto laiko dalis, lyginant su visu laiku, praleistu internete (ang. time share).

„Šis pokytis iš esmės reiškia, kad turime naują rinkos valiutą, pagal kurią nuo šiol bus reitinguojami portalai. Tai – milžiniškas šuolis link skaidresnio ir kokybiškesnio matavimo, nes portalams tampa svarbu ne tik visais įmanomais būdais sugaudyti bent kartą per dieną ar mėnesį apsilankiusius vartotojus, bet ir kurti tokį turinį, kuris skatintų vartotojus praleisti kuo daugiau laiko. Kitaip tariant, šis parametras parodo realų portalų svorį“, – sako DELFI direktorius Vytautas Benokraitis.

Portalo „lrytas.lt“ direktorius Tautvydas Mikalajūnas priduria, kad praleisto laiko internete dalis į vieną apjungia kitus naudojamus rodiklius, kaip realių vartotojų skaičius, peržiūrų skaičius, praleistas laikas ir tt.

„Šis rodiklis yra svarbus tuo, kad jis yra visų dedamųjų suma, sumuojant tiek realius vartotojus, tiek praleistą laiką: šis rodiklis jau dabar labai svarbus Amerikos, Vakarų valstybių žiniasklaidoje ir reklamos rinkoje, nes jis parodo paties portalo kokybinį rodiklį, kiek jis patrauklus ir įdomus vartotojui, kad vartotojas neateina vien suviliotas antraštės, pavadinimo, bet ir kiek jis yra susidomėjęs kokybišku turiniu. Praleisto laiko dalis atspindi tikrąjį portalų svorį ir įtaką vartotojams, tad, manau, tai yra labai geras ir iš principo esminis rodiklis reklamos rinkai“, – vertina T. Mikalajūnas.

Portalo „15min.lt“ direktorius Ramūnas Šaučikovas pastebi, kad laiko dalies internete rodiklio taikymas leis suvienodinti medijų matavimus. „Šis rodiklis svarbus tuo, kad leidžia turėti šiek tiek vienodesnę valiutą, kai, pavyzdžiui, televizijos taip pat matuoja praleisto laiko dalį“, – lygina jis.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė taip pat sako, kad šie matavimai priartina internetą prie televizijos. „Dabar, kai esame multimedijinėje terpėje, kur persipina internetas, televizija, radijas ir kitos medijos, vien realūs vartotojai ir kiek tu jų pasieki per mėnesį, neatspindi realaus įsitraukimo į turinio vartojimą ir yra nepakankamai tikslus matas. Juk jei vartotojas prisijungė vieną kartą per mėnesį, tai nereiškia, kad jis yra nuolatinis tavo klausytojas ar skaitytojas“, – komentuoja ji.

Pagal naujausius „Gemius Baltic“ duomenis, 2019 m. sausį portale DELFI buvo praleidžiama 26 proc. viso vartotojų interneto portaluose praleidžiamo laiko, portale „15min.lt“, – 17 proc., portale „lrytas.lt“ – 15 proc., portale „tv3.lt“ – 3 proc. , portale „lrt.lt“ – 0,5 proc. (vertinant interneto portalus, kuriuos tiria „Gemius Baltic“).

Praleisto laiko skaičiavimas rodo realų portalų svorį

Naudojami skirtingiems tikslams

Šie pokyčiai nereiškia, kad portalų realūs vartotojai visai nebebus skaičiuojami – tačiau šis rodiklis traukiasi į antrą planą ir juo, kaip ir daugybe kitų rodiklių, toliau naudosis medijų agentūros, planuodamos reklamos kampanijas.

„Visiškai ignoruoti realių vartotojų skaičiaus negalime – tai būtų neteisinga ir nesąžininga, bet jį naudoti kaip pagrindinį rodiklį irgi nėra teisinga. Visi žino, kad kai realių vartotojų medžioklė portaluose tampa prioritetu, tai iš dalies kenkia ir pačiam turiniui, be to, tai neatspindi tikrosios portalo vertės. Realus vartotojas gali būti pagautas tiesiog su gera antrašte ar nupirktu feisbuko įrašu, tad jis dažnai būna atsitiktinis ir negeneruoja portalui tiek daug vertės kiek galėtų“, – sako portalo „lrytas.lt“ direktorius Tautvydas Mikalajūnas.

A. Žilinskienė pastebi, kad žiniasklaidos planavimo agentūros visą laiką naudoja įvairius rodiklius, bet, kaip rodo užsienio patirtis, praleisto laiko dalies svarba auga, ypač kalbant apie video reklamas ir stebint, kiek laiko jos buvo žiūrimos. „Šiuo atveju mes labiau norime parodyti viešajam sektoriui ir išoriniams žmonėms, kurie nėra medijų specialistai, kad vartojimas keičiasi ir atsiranda objektyvesni rodikliai“, – teigia ji.

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ skaitmeninių projektų vadovas Lukas Valevičius sako, kad, žiūrint iš reklamos užsakovų pusės, svarbesniu lieka unikalių prisijungimų rodiklis. „Svetainės yra skirtingos ir jų lankomumas gali skirtis: kai kur užbėgama trumpam pažiūrėti naujienų, kitur, pavyzdžiui, kokiame „TV Play“, kur yra ilgo metro video formatai, vien dėl turinio pobūdžio yra generuojamas ilgesnis laikas, bet vartotojų nebūtinai yra daugiau. Tad kalbant apie reklamos planavimą, praleisto laiko dalis yra svarbesnė televizijoje nei internete“, – dėsto jis.

„Omnicom Media Group“ skaitmeninės komunikacijos padalinio „Resolution Media“ vadovas Tadas Kupscys sako, kad realių vartotojų skaičius, jo nuomone, liks svarbiausiu rodikliu planuojant reklamos kampanijas.

„Tai, kad žmogus praleidžia daug laiko portale, reklamos užsakovui nereiškia, kad jis praleidžia daug laiko su tavo žinute. Tad ruošiant strategijas klientams svarbiausiais rodikliais lieka pasiekiamumas ir matomumas. Tačiau praleisto laiko dalis yra svarbi atspindint portalo svarbą visuomenėje“, – sako jis.

Agentūros „BPN Lietuva“ vadovas Linas Šiautkulis teigia, kad reklamos užsakovams svarbiausias yra kokybiškas kontaktas su tiksliniu vartotoju. „Nors pats time-share rodiklis tiesiogiai ir nesusijęs su reklamos rodymo algoritmais ir pozicijomis, kuriose reklama pasiekia vartotoją, jis indikuoja vartotojų portalui skiriamo dėmesio/laiko dalį. Kuo ši dalis didesnė, tuo prielaidų ilgesniam, dėl to kokybiškesniam, kontaktui daugėja. Kita vertus, ne visi interneto projektai orientuoti į ilgesnį praleidžiamą laiką svetainėje: pavyzdžiui, „Google“ paieška siekia kuo trumpiau užlaikyti vartotoją pas save, kad šis kuo greičiau rastų, ko ieškojęs. Tad šiuo atveju vienas laiko dalies rodiklis yra nepakankamas, įvertinti auditorijos pasiekiamumą bei elgseną portale“, – komentuoja jis.

„Gemius Baltic“ duomenimis, 2019 m. sausį DELFI turėjo 1,4 mln., „15min.lt“ – 1,3 mln., „tv3.lt“ – 1 mln., „lrytas.lt“ – 995 tūkst., „lrt.lt“ – 557 tūkst. realių vartotojų.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją