Jei Seime būtų priimti Kultūros komiteto pateikti projektai, kuriais siekiama pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą – Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK), iš jos eliminuojant dalį žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų, tai taptų pavojingu precedentu ir tai taptų spaudos laisvės mažėjimu šalyje. Tokiu būdu mūsų šalis spaudos laisvės supratimo ir standartų srityje artėtų link tokių valstybių kaip Vengrija, kur valstybė dominuoja sprendžiant net žiniasklaidos savireguliacijos ir etikos klausimus.

Tuo įsitikinusios daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, didžiausios žiniasklaidos grupės, 9 žiniasklaidos priemones atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos. Jos praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydamos stabdyti Kultūros komiteto projektų priėmimą, kurie pakoreguoti tik pagal LRT pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir eliminuojant Seimo darbo grupėje parengtą VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jei būtų pritarta Kultūros komiteto pateiktoms Visuomenės informavimo pataisoms, kurios pakoreguotos pagal LRT pasiūlymus, nuo 2023 m. gegužės 1 d. VIEK keistųsi iš pagrindų. Ją sudarytų 9 nariai – 3 Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) ir komisijoje nebeliktų daugumos žiniasklaidos organizacijų bei žurnalistų profesinių sąjungų atstovų. Tai reiškia, kad realiai žurnalistų etikos savireguliacijoje negalėtų dalyvauti dalis žiniasklaidos sektoriaus, pavyzdžiui: nacionaliniai televizijos transliuotojai, regioninės ar vietinės televizijos transliuotojai, regioninė arba nacionalinė spauda, regioniniai radijai ir nacionaliniai radijai. LRT manymu, dalis šių sektorių yra veikiausiai nepakankamai svarbūs, kad turėtų teisę deleguoti savo atstovus į etikos klausimus svarstančią komisiją.

Būtent todėl susivienijusi žiniasklaida prašo arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutartos VIEK pertvarkos koncepcijos, pagal kurią šią komisiją sudarytų visi VIEA deleguojamų organizacijų atstovai, 1 LRT ir 3 Medijų tarybos atstovai. Būtent šis darbo grupėje sutartas modelis atstovauja šalies visos žiniasklaidos interesams, o ne tai, ką siūlo Kultūros komitetas.

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, Lietuva įdėjo labai daug pastangų, kad pakiltų pagal spaudos laisvės indeksą į 9-ąją vietą iš 27-os, tačiau šios ilgametės pastangos gali nueiti perniek politikams užsimojus aktyviai dalyvauti žiniasklaidos savireguliacijoje.

„Pažangios demokratinio pasaulinio šalys siekia sudaryti kuo daugiau galimybių žiniasklaidai pačiai priimti sprendimus dėl savo savireguliacijos, todėl eliminuojama bet kokia politinė bei valstybės institucijų įtaka šiame procese. Labai gaila, jei daugumos Seimo narių sprendimu būtų priimtos pataisos, kurios Lietuvą nublokš atgal. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vienas iš rodiklių, vertinant šalių vietą tarptautiniame spaudos laisvės indekse, yra ir politikų įtaka, kuri, kaip ir kiti rodikliai, gali būti įvertinti ir maksimaliai blogu ar geru balu“, – sako D. Radzevičius.

Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak jo, tai vertinama įvairiais aspektais tokiais kaip pagarba žiniasklaidos savarankiškumui, atsižvelgiant į valstybės ir politinių veikėjų spaudimą. Taip pat vertinamas žurnalistinių metodų, atitinkančių profesinius standartus, priimtinumo lygis, įskaitant politiškai suderintus ir nepriklausomus metodus, paramos žiniasklaidai lygis per politikų ir Vyriausybės atsakomybę už viešąjį interesą.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, jei nutiktų taip, kad parlamentarai nepaisytų šalies žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų išsakyto prašymo stabdyti Kultūros komiteto pasiūlymų priėmimą, o šalies Prezidentas Gitanas Nausėda juos pasirašytų, nutiktų blogiausias scenarijus.

„Šiuo atveju matematika paprasta – nuo kitų metų gegužės 1-osios iš VIEK, kuri sprendžia žiniasklaidos etikos klausimus, įstatymu būtų pašalintos mažiausiai 4 organizacijos, kurios šiuo metu dalyvauja savireguliacijoje. Tai reiškia, kad žiniasklaidos organizacijoms būtų apribotos galimybės dalyvauti etikos klausimus vertinančios komisijos veikloje. Taip Lietuvoje būtų žengtas precedento neturintis žingsnis – sumažintos žiniasklaidos galimybės spręsti savo etikos klausimus. Jei jau politikai eina tokiu keliu, kas gali užtikrinti, kad, pavyzdžiui, po pusmečio, nebus bandoma dar labiau sumažinti žiniasklaidos atstovų skaičių šioje komisijoje?“, – sako L. Bušinskaitė.

Lina Bušinskaitė
Lina Bušinskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) vadovės Gabrielės Andrašiūnienės teigimu, visos šalies žiniasklaidos sektorius ragina Seimo narius sustoti, pagalvoti ir nedaryti klaidos, kuri labai brangiai kainuotų Lietuvai tarptautinėje arenoje.

„Šalies žiniasklaidos bendruomenei yra nepriimta tai, kad Seimui svarstyti Kultūros komitetas teikia VIEK pertvarkos projektus, pakoreguotus tik pagal vienos organizacijos – LRT – interesus. Tai kelia didžiulę grėsmę žiniasklaidos savireguliacijai ir savivaldai, yra kėsinamasi į žodžio laisvę, kuri įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje. Tad kviečiame Seimo narius priimti išmintingą sprendimą - arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutartos VIEK pertvarkos koncepcijos“, – sako G. Andrašiūnienė.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė atkreipia dėmesį, kokia trapi yra žiniasklaidos laisvė, todėl žurnalistų bendruomenė turi laikytis išvien ir kovoti su bet kokiais bandymais ją suvaržyti.

„Mums labai svarbu, kad efektyviai veiktų žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmai. Tačiau šiuo metu pasiūlytas naujas Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo modelis būtų žingsnis atgal, atveriantis didesnes galimybes valdžios kontrolei ir mažesnes galimybes demokratiniams principams. Kartais bandoma piršti nuomonę, kad žiniasklaida deramai savęs kontroliuoti negali, tačiau kontrolę perdavę valdžiai, mes prarandame žiniasklaidos laisvę – vieną pamatinių demokratijos principų“, – įsitikinusi V. Butkuvienė.

NRMLLA valdybos pirmininkės nuomone, derėtų prisiminti, jog žiniasklaidos laisvė yra pagrindinis naujojo ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje bei Europos demokratijos veiksmų plano prioritetas.

M360