Rinkiminėse kovose profesionaliai valdomi ryšiai su visuomene gali tapti lemiančiu koziriu. Tačiau jiems besiruošiantys politikai tikina viską darantys savo ar partijos jėgomis: samdyti profesionalų jie sako arba nenorintys, arba negalintys sau leisti. Didžioji dalis viešųjų ryšių agentūrų savo ruožtu sako, kad ir jų darbas su politikais visai nedomina – rizikų šioje srityje jos teigia matančios daugiau nei gaunamos naudos.

Sutarčių teigia nesudariusios

Iš dešimties Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų asociacijai (RSVA) priklausančių narių tik viena, „Idea Prima“, viešai skelbia dirbanti su kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus Gitanu Nausėda. Kitos, paklaustos, ar dirba, ar galbūt ketina dirbti artėjant rinkimams su politikais arba partijomis pabrėžia sąmoningai to nedarantys.

„Didžioji dalis mūsų agentūros klientų yra privatus verslas, ir kiekvienas jų turi savo tikslus ir politines pažiūras, tad siekdami išvengti galimų interesų konfliktų, su politinėmis partijomis ar asmenine politine komunikacija nedirbame“, – sakė agentūros „Adverum“ vykdomoji direktorė Sandra Meškauskaitė-Stepšienė.

„Agentūra „Headline“ nedirba su politine komunikacija. Jau seniai esame priėmę tokį sprendimą ir atsisakome visų užklausų teikti paslaugas politinėms partijoms, rinkimų komitetams ar individualiems rinkimų kampanijos dalyviams“, - teigė šios agentūros vadovas Jonas Blinstrubas.

Panašūs buvo ir kitų agentūrų – „INK Agency“, „Agency1323“, „Integrity PR“, „Nova Media“, „Gravitas“, „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ – atsakymai: visos jos sakė apsisprendusios su politikais nedirbti. Iš RSVA narių tik agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovė Romualda Stonkutė atskleidė, kad šiuo metu agentūra derasi su Liberalų sąjūdžiu, nors pastarojo atstovė spaudai Dovilė Mardosienė tikino, kad jų šių metų strategija – viską daryti savo jėgomis (pasirodžius straipsniui ji patikslino, kad su „PR Service/Edelman Affiliate“ derasi Liberalų sąjūdžio Sostinės skyrius, tačiau sprendimas dar nėra priimtas).

RSVA nepriklausančios didelę rinkos dalį užimančios viešųjų ryšių agentūros „Publicum“ ir „vipcommunications“ laikosi skirtingų pozicijų: „Publicum“ taip pat sako seniai apsisprendę su politikais nedirbti, o „vipcommunications“ tokios galimybės neatmeta, bet sako šiuo metu neturintys jokių sutarčių.

„Pokalbių buvo įvairių, bet jokių sutarčių kol kas neturime ir, kol kampanija oficialiai neprasidėjusi, neforsuojame įvykių“, - sakė „vipcommunications“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis, skaičiuodamas, kad jų agentūra turi maždaug dvylikos metų darbo su politikais stažą.

„2008 metais dirbome su liberalais, 2012 m. – su Tėvynės Sąjunga, 2014 m. per Europos Parlamento rinkimus – su socialdemokratais, 2016 m. – su „valstiečiais“, – vardino D. Gudelis, nematydamas priežasčių, kodėl neturėtų dirbti politinės komunikacijos srityje, ko Lietuvoje daugelis agentūrų siekia išvengti.

„Čia yra Lietuvos specifika: Amerikoje ir Vakarų Europoje geriausi dirba su geriausiais. Amerikoje dirbti su kandidatu į prezidentus bet kokiai geriausiai agentūrai yra prestižas“, – sakė jis.

„Publicum“ valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius teigė, kad sprendimą nedirbti su politikais jie priėmė labai seniai. „Jau keliolika metų mes orientuojamės išskirtinai į verslo klientus. Dirbant su jais yra svarbu išsaugoti politinį neutralitetą, nešališkumą ir galimybę veikti objektyviai komunikacijos rinkoje, nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, ar kas nori į ją ateiti. Lietuva yra per maža rinka, kad užsiimdamas politine komunikacija neatsidurtumei interesų konflikto kryžkelėje. Jau tarp verslo klientų turi nuolat būti įtempęs ausis dirbti, kad išvengtum tų interesų konfliktų, bet jeigu dar įsijungia politikos dedamoji, tai iš tiesų turėtų tapti labai dideliu iššūkiu. Galbūt kolegos, kurie dirba ir su verslo, ir su politine komunikacija, turi kažkokių stebuklingų receptų, kaip to išvengti, bet aš jų nežinau“, – kalbėjo jis.

Politikai žegnojasi nedirbantys su viešųjų ryšių agentūromis: vieni nenori, kitiems trūksta pinigų
© DELFI / Andrius Ufartas

„Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus, dažnai kalbinamas ir kaip politinės komunikacijos ekspertas, pabrėžia, kad tai – tik jo hobis, o agentūroje sako apsisprendę nedirbti su politikais prieš maždaug penkiolika metų. Kaip ir tada, taip ir dabar priežastys išliko tos pačios: per sudėtinga išvengti interesų konflikto, per didelė rizika pakenkti reputacijai, be to, pasak jo, tiesiog neapsimoka atitraukti agentūros žmones nuo darbo su verslo klientais.

Mykolas Katkus
Mykolas Katkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Politiniai klientai yra labai trumpalaikiai, bet su jais dirbti turėtų labiausiai patyrę agentūros žmonės, nes politika vis tiek yra gana sudėtinga sritis, o atsakomybė už priimtus sprendimus yra labai didelė. Dauguma agentūrų tiesiog turi savo klientus, turi apskaičiavę, kiek žmonių jiems reikia tam darbui, ir turi būti labai desperatiškoje situacijoje, kad atitrauktum savo pagrindinius žmones nuo kitų darbų, pagrindinių klientų ir tris ar keturis mėnesius dirbtum su politine kampanija“, – komentavo M. Katkus.

Kurie nenori kurių?

Didžioji dalis kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus rinkimuose viešaisiais ryšiais rūpinsis patys arba prašys tiesiogiai su jais dirbančių žmonių pagalbos.

Išimtys – minėtas G. Nausėda, dirbantis su „Idea Prima“. G. Nausėdos komandoje kaip rinkimų štabo komunikacijos vadovas dirba buvęs ilgametis agentūros „Integrity PR“ projektų vadovas Aistis Zabarauskas.

Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus buvusi reklamos agentūros „TBWA Vilnius“ vadovė Agnė Dulskienė. Ji sakė, kad nors su viešųjų ryšių agentūromis dirbti neplanuojama, tačiau vietoj to bus buriama nedidelė laisvai samdomų specialistų komanda.

Valentinas Mazuronis, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė teigė iš principo nenorintys dirbti su jokiomis viešųjų ryšių agentūromis.

„ Su agentūra tikrai nedirbsiu. Konsultantų turėjau visą kalną, visų pasiklausiau ir nutariau būti konsultante pati sau, todėl, kad ateinu kalbėti apie politiką, o ne rodyti savęs. Tiesiog mano filosofija yra labai paprasta: aš nesu prekė, nėra tokio daikto Maldeikienė, kurią reikia pardavinėti. Esu gana kategoriškai nusiteikusi prieš viešųjų ryšių agentūras, kurios galų gale parduoda ką tik nori: dėl to pusė Seimo salės išvis niekada neturės supratimo, kas yra politika, nėra politikai ir niekada jais netaps. Jie tiesiog tapo todėl, kad kažkas juos pagamino ir supakavo į popierių, o Maldeikienės supakuoti į popierių nereikia“, – kalbėjo A. Maldeikienė, pridurdama, kad komandoje tiesiog turės žmogų, kuris padės susitvarkyti su techniniais su žiniasklaida susijusiais klausimais.

V. Mazuronis taip pat tikino nenorintis, kad kas nors jam diktuotų, ką ir kaip kalbėti. „Kai aš tapau Aplinkos ministru, ir manęs visi klausė, kas bus mano atstovai spaudai, mano atsakymas buvo Valentinas Mazuronis. Liksiu prie tos taktikos“, – sakė jis, pabrėždamas, kad pagrindinė figūra, nustatanti rinkimų strategiją, kampaniją ir programos dalykus turi būti pats kandidatas.

„Po to, kai rinkimai, tikiuosi, mums baigsis sėkmingai, aš būsiu kaip prezidentas, o ne kaip figūrėlė, už kurios rikiuosis patarėjai, matantys save vienokiose ar kitokiose pozicijose, kaip dabar jau rikiuojasi už daugelio kandidatų nugarų. Man tokių nereikia“, – kalbėjo V. Mazuronis.

A. Juozaitis teigė, kad sprendimą nedirbti su agentūromis lėmė tiek finansinės, tiek principinės priežastys. „ Aš nemanau, kad įvaizdis turi eiti pirma kandidato, o agentūros daro būtent įvaizdį. Man tai atrodo nesvarbu, nes aš nešu Sąjūdžio legendą, ir pats galiu susitvarkyti, ir, be to, nenorime leisti tam finansų“, – sakė jis. Už viešuosius ryšius jo kampanijoje bus atsakinga komandos narė Eglė Mirončikienė.

Naglis Puteikis neslėpė, kad norėtų dirbti su profesionalia agentūra, tačiau neturi tam lėšų. „Mes negauname iš dotacijos valstybės ir neturime lėšų samdyti. Mums tenka politinio judėjimo automobilį remontuoti ir vairuoti patiems, nėra kas padeda“, – sakė jis, pridurdamas, kad labai norėtų dirbti su Linu Kontrimu, kuris jam labai padėjo dar esant Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu.

Partijos ryšius su agentūromis neigia

Į savivaldos rinkimus partijos taip pat tikina planuojančios eiti savo jėgomis. „Dirbame savo pajėgumais. Tik medijų planuotojus turėsime iš išorės, bet ne viešųjų ryšių agentūras. Anksčiau būdavo bandymų, neatsimenu tiksliai agentūrų pavadinimų, bet natūralu, kad jose yra gana didelė žmonių kaita, o politinėje komunikacijoje irgi yra tam tikra specifika, tad nėra taip lengva vienareikšmiškai pasakyti, kad tiesiog gera agentūra gerai padarys ir politinės komunikacijos dalykus. Tad ir iš ankstesnių metų patyrimų, gal vieni pasiteisino mažiau, kiti labiau, bet galiausiai mums vis tiek tenka didelį krūvį prisiimti, tad kol kas tiesiog galvojame savomis jėgomis“, – komentavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) komunikacijos koordinatorius Liutauras Ulevičius teigė, kad jų partija šiuo metu su jokia viešųjų ryšių agentūra nedirba, o klausimo, ar bendradarbiaus ateityje, nesvarstė, tad kol kas negali į jį atsakyti.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sakė bendradarbiaujantis su medijų planavimo agentūra, bet viešųjų ryšių darbus paliekantis vidiniams resursams. „Piaras yra gerai, bet mes labiau orientuoti po visų mūsų atsinaujinimų ir permainų į turinį ir jo kokybę. Jei yra turinys, jei yra idėjos, jo pateikimą matome kaip lengvesnę užduotį. O jei nėra turinio, nėra idėjų, turime ir tokios prastokos praktikos, tuomet piaras negelbėja“, – savo nuomonę dėstė jis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) rinkimų štabo vadovas Juozas Bernatonis sakė, kad jie taip pat verčiasi savo jėgomis: „Kadangi negavome dotacijų iš biudžeto, neturime galimybės samdyti viešųjų ryšių konsultantus“.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neslėpė, kad samdyti agentūrą ar konsultantus partija neturi lėšų, bet sakė ir nematantis tam reikalo. „Vienas dalykas, tai finansai neleidžia, nes dėl Pakso pridirbtų reikalų dotacija kol kas yra areštuota. Antras dalykas, pagrindinis, kad aš niekada gyvenime nesamdžiau, nei kai ėjau į Seimo rinkimus ir kai 2016 metais vadovavau rinkimų štabui“, – sakė jis.

„Paprastas dalykas, žmogus arba viešųjų ryšių agentūra, kuri norėtų teikti paslaugą partijai, pirmiausia pati turėtų būti sudalyvavusi rinkimuose, juos laimėjusi, ir tada gali patarti. Viešųjų ryšių žmonės gali patarti politikui kaip atsistoti, kaip susišukuoti, kokius baltinius susidėti, kokį žodį pasakyti, bet tai yra visiškai nenatūralu ir rinkėjas, žmogus labai greitai tą užfiksuoja. Aš suprantu, kad į prezidento rinkimus einant tai būtina, Ramūnui Karbauskiui tai buvo būtina, konservatoriams irgi būtina, aš puikiai juos suprantu, nes jų elektoratas yra įvairus, patys buvo mažai žinomi ir jiems gal reikėjo labiau įsidirbti ir prieiti prie tų žmonių, kai vieni skaitėsi, kad buvo prie elito, o kiti skaitėsi kaimo žmonės. Man nereikalinga, aš ką pats užsitarnauju, ką užsidirbu, tą ir turiu“, – komentavo R. Žemaitaitis.

Liberalų sąjūdžio atstovė spaudai D. Mardosienė, nors agentūra „PR Service/Edelman Affiliate“ ir sakė apie vykstančias derybas, teigė, kad jų strategija šiemet – daugiau atsakomybės perleisti partijos skyriams regionuose.

„Mes kaip partija su jokia ryšių su visuomene agentūra, kuri padėtų organizuojant savivaldos rinkimus, šiemet nedirbame. Todėl, kad savivaldos rinkimai yra gana specifiniai, skirtingi regionai turi skirtingas aktualijas, specifikas ir mes šiemet esame atidavę daugiau laisvės ir galimybės daryti dalykus patiems skyriams savo regionuose, jie savo kampanijas organizuojasi patys: mes kažkokios vienos bendros vieningos strategijos neturime, ką mums būtų ruošusi kokia agentūra“, – komentavo D. Mardosienė.

„ Mes iš Vilniaus tikrai negalime žinoti, kuriame regione koks laikraštis yra skaitomas, ar ne. O kai kurios agentūros gal kartais blefuoja sakydamos, kad šitas laikraštis yra skaitomas, šitas neskaitomas: jei jie nėra iš to rajono, jie negali to žinoti, o tai, kiek yra išleidžiama vienetų egzempliorių ne visada yra rodiklis“, – sprendimą viešuosius ryšius palikti savų partijos narių atsakomybei aiškino ji.

Kas išmokys politinės komunikacijos?

Jei komunikacijos profesionalai nenori dirbti su politikais, o politikai mano, kad jiems nereikia jų paslaugų, ar galime tikėtis, kad politinės komunikacijos lygis Lietuvoje augs?

„PR Service/Edelman Affiliate“ agentūros steigėjas ir vadovas Linas Kontrimas tikino, kad pats šiuo metu politinę komunikaciją stebi tik iš šalies ir kaip konsultantas nedirba su jokiais politikais – nebent draugiškai pataria be finansinio atlygio.

„Šiandien neturiu oficialiai jokių ryšių ir santykių, bet aš dešimt metų buvau žurnalistu ir po to 14 metų dirbau komunikacijoje dirbau, tai turiu labai daug pažįstamų, faktas, kad man paskambina ir kairėje, ir dešinėje esantys žmonės, klausia, ką daryti ir kaip. Tai aš daugiau taip žmogiškai patariu, bet neįsipareigoju sistemiškai ir kol kas neplanuoju“, – sakė jis, aiškindamas, kad nuo darbo su politikais tiesiog pavargo.

Kitos agentūros ar viešųjų ryšių konsultantai, jo nuomone, darbo su politikais vengia, nes Lietuvoje yra išsikreipę šių profesijų atstovų vaidmenys. „Jei žiūrėtume į tą savišvietos, išsilavinimo laiką kaip į dvylika klasių, tai politinės komunikacijos prasme mes esame kokioje trečioje klasėje, kitaip sakant, nebaigėme pradinės mokyklos“, – vertino L. Kontrimas.

„Man labai norisi Lietuvoje užauginti padorią politinio kalbėjimosi kultūrą, juk žiauru žiūrėti, kaip dabar po 20 ar 30 metų politikoje dalyvaujantys žmonės nesugeba kultūringai bendrauti su oponentais, be žodžio durnas, kvailiai, mes trisdešimt metų auginame Lietuvą ir neatrodo, kad išsilavinome“, – apgailestavo jis.

Visgi jis sako nekaltinantis politikų, kurie neprašo politinės komunikacijos konsultantų pagalbos. „Kadangi savikritiškai vertinu ir save, ir kitus, galiu pasakyti, kad pas mus tos tikros politinės komunikacijos konsultantų taip ir neužaugo. Ir priežastys buvo dvi. Pirma, kad politikai ne visai teisingai suprato ryšius su visuomene, o manė, kad jie labiau yra kaip tarpininkai tarp medijų ir plotų pirkėjai. Antra, patys komunikacijos konsultantai būdavo priversti ne dirbti savo darbą, tai yra, informuoti, pakuoti žinutes, o kurti politinį turinį. Ir tai yra iškreipta situacija, taip neturėtų būti“, – sakė L. Kontrimas.

Viešųjų ryšių ekspertas teigė, kad politikai pas konsultantus turėtų jau ateiti su idėjomis, kurias nori iškomunikuoti visuomenei. „Asmenybė viską ir kuria. Asmenybė privalo man paskambinti ir sakyti, turiu tokias idėjas, noriu, kad jas apdrožtum ir pateiktum visuomenei. Bet jei man paskambina ir sako, norim kažko, patys nežinome ko, bet gal tu pats dar prikursi... Man turėtų politinė asmenybė paskambinti ir sakyti, turiu politinę programą, man reikia profesionalaus komunikacijos eksperto, kuris padėtų man ją išskleisti ir pristatyti“, – komentavo jis.

Politikai žegnojasi nedirbantys su viešųjų ryšių agentūromis: vieni nenori, kitiems trūksta pinigų
© DELFI / Andrius Ufartas

„Galbūt mano kolegos pavargo dėl to, kad į juos buvo žiūrima kaip į politinio turinio kūrėjus, kai jie iš tiesų yra arba reklamos specialistai, ar ryšių su visuomene konsultantai. Taip, iš savo sukauptos gyvenimiškos patirties, ar pilietinio užtaiso yra žmonių, kurie turi galimybę kurti ir politinį turinį, bet čia išsikreipia vaidmenys. Pradėjęs kurti politinį turinį žmogus nejučia pats tampa politiku, tada klausimas, kam jam reikalingas tarpininkas, nevykęs politikas ar politikė“, – svarstė L. Kontrimas, pridurdamas visgi tikintis, kad ateityje politikoje atsiras karta politikų, kurie vertins politinės komunikacijos teikiamą naudą.

M. Katkus kaip dar vieną iš priežasčių, kodėl jis ir „Fabula“ nenori dirbti su politikais įvardino, kad agentūros dažnai labai susitapatina su savo klientais ir tampa labai sunku atsiriboti savo asmenines pažiūras nuo jų pažiūrų. „Agentūra tada kaip ir stoja į politinę partiją, ir tas atsiribojimas tampa labai sudėtingas. Jei klientas turi problemų, reikia spręsti, ar tu nuo jo atsiriboji, ar su juo lieki, kaip tu jautiesi – labai sunku rasti tą profesionalų viduriuką. Kai kam pavyksta to išvengti, bet aš nematau būdų, kaip tai padaryti“, – sakė jis.

Galima išeitis, jo nuomone, būtų specializuotų politinės komunikacijos agentūrų atsiradimas, kaip tai yra įprasta Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje. „Manau, kad Lietuvoje tikrai galėtų išsilaikyti viena ar kita specializuotos politinių kampanijų agentūros, kurios turėtų daug darbo prieš rinkimus, dirbtų su vienmandatininkais, su savivaldybių rinkimais – tas rinkimų ciklas yra gana dinamiškas, ir tų pinigų ten vis atsiranda. Bet didelei agentūrai tai kelia pernelyg dideles rizikas“, – teigė M. Katkus.



Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją