Pastarosiomis savaitėms „Gillette“ reklamos skelbimų buvo galima išvysti svetainėje RT.com. Tereikia tik priminti, kad šios svetainės kūrėjai yra apkaltinti klaidingu informacijos apie praėjusią savaitę įvykdytas žudynes Las Vegase pateikimu, taip pat bandymu paveikti 2016 metais įvykusius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, rašoma svetainėje adage.com.
Anksčiau „Russia Today“ pavadinimu žinotas kanalas RT yra Kremliaus finansuojamas televizijos tinklas, kuriam, remiantis Jungtinių Valstijų žvalgybos agentūrų ir keleto kitų įmonių tyrimų rezultatais, turėtų būti priskiriamas pernai vykusius rinkimus destabilizavusio subjekto vaidmuo.
RT yra stambus skaitmeninio turinio platintojas, lenkiamas tik tokių svetainių kaip „Breitbart“ ir „InfoWars“, patekęs ypač didelio dėmesio akiratin dėl politiškai įtakingų faktus iškreipiančių antraščių. Didžiausios RT keliamos problemos siejamos su svetainei palankiais rėmėjais iš užsienio. Socialiniame tinkle „Twitter“ praeitą savaitę buvo paviešintas faktas, kad svetainė sumokėjo už tai, kad rinkimų laikotarpiu būtų skelbiami ir reklamuojami tuometinei kandidatei Hillary Clinton kritikos negailintys straipsniai.
Per porą pastarųjų savaičių RT svetainėje pasirodė keletas stambiausių reklamos užsakovų, užsiimančių tokių prekių ženklų kaip P&G pavaldžios „Gillette“, taip pat „Ford“, „Honda“, „Walmart“, „Warby Parker“ ir „Honeywell“ populiarinimu. Šių ir kai kurių kitų įmonių reklama teikiama automatinės reklamos tinklais „Taboola“, „AdRoll“ ir „Google AdSense“.
Skaitydamas pagrindinį pranešimą AMA suorganizuotame renginyje, M. Pritchardas, kaip ir anksčiau, reiškė skeptišką nuomonę apie skaitmeninės reklamos ekosistemą. Be paviršutiniškų ir apgaulingų naujienų svetainių jo kritikos sulaukė ir kontekstinis nesuderinamumas. „Jei jus domina kačių vaizdo įrašai, ar tikrai sudomins ir dantų pastos reklama?“ – retoriškai klausė jis.
P&G atstovai yra pareiškę, kad laikosi besąlyginio užgaulaus ar smerktino turinio netoleravimo politikos ir tik tokia nuostata vadovaujasi priimdami sprendimą dėl reklamos teikimo. Įmonė pastaruoju metu kiek apkarpė skaitmeninei reklamai numatytą biudžetą, be to, ėmė trumpinti savo reklamai tinkamų svetainių sąrašą.
Vis dėlto pakomentuoti pirmiau minėto atvejo P&G atstovai atsisakė – tik paaiškino, kad konkrečių svetainių pasirinkimas tiesiog neaptarinėjamas. Į prašymą pateikti komentarų įmonė „Ford“ apskritai nesureagavo. Kitų svetainėje RT.com besireklamuojančių įmonių atstovai su komentarais taip pat kiek užgaišo.
„Gillette“ reklama teikiama per leidėjams skirtą turinio paslaugą „Taboola“. Leidybos technologijų įmonė naudoja vaizdo reklamų leistuvą, kurio langas iškyla darbalaukyje atidarytame ekrane.
Daugelio RT svetainėje publikuojamų straipsnių tikslas – suformuoti Kremliui palankias nuostatas. Dėl šios priežasties svetainė yra kaltinama propagandos sklaida. Išsakomą kritiką RT leidėjai paprastai bando atremti argumentu, kad jų skelbiama informacija yra ne labiau šališka nei bet kuriuo Jungtinių Valstijų žiniasklaidos kanalu skelbiamos naujienos – juk ne tik RT svetainėje, bet ir tinklu „Fox News“ buvo išsakyta nuomonė dėl Demokratų partijos vaidmens organizuojant buvusio Demokratų nacionalinio komiteto darbuotojo Setho Richo nužudymą.
Vienu laikotarpiu „Gillette“ reklama buvo demonstruojama prie straipsnių, kurių autoriai siekė nukreipti skaitytojus prieš NATO ir pateisinti Rusijos pajėgų pratybas.
O štai „Ford“ reklama pasirodė su straipsniu apie tai, kaip RT per rinkimus naudojosi socialiniu tinklu „Twitter“. Straipsnyje RT vyriausioji redaktorė stengėsi apsiginti nuo neva šmeižikiškų teiginių, kad savų antraščių reklamavimas potencialių skaitytojų auditorijai galėjo turėti su ydinga praktika siejamo pagrindo. „Tikrai negalėjome pamanyti, kad pažangios demokratijos laikais įprastas reklamavimas galėtų būti palaikytas įtartina ar kenkėjiška veikla“, – teigė redaktorė Margarita Simonjan.
Tiek „Taboola“, tiek „Google“ kokių nors komentarų pateikti atsisakė. Visuose RT svetainei paslaugas teikiančiuose reklamavimo tinkluose siūlomos įtraukimo į juoduosius sąrašus galimybės, o tai reiškia, kad prekių ženklų savininkai gali pasinaudoti per automatinį reklamos pirkimą teikiama blokavimo parinktimi.
Daugelis šio pramonės sektoriaus stebėtojų laikosi nuomonės, kad ne juodieji, o atvirkščiai – leistinų elementų sąrašai gali suteikti įmonėms garantiją, kad jų kuriamas prekės ženklas nepasirodys netinkamoje svetainėje: juk tada bus galima rinktis tik iš patvirtintų kanalų ir tvirtai žinoti, kad niekur kitur reklama nepasirodys.
„Galima sudaryti svetainių, kuriose reklamuotis nepageidaujama, sąrašą, tačiau tokiu atveju kyla rizika išvysti prekės ženklą kokioje nors nežinomoje svetainėje, – sako prekės ženklų saugumo problemas analizuojančios publikavimo technologijų įmonės „Trust Metrics“ generalinis direktorius Marcas Goldbergas. – Juk be visų žinomų į „Breitbart“ panašių svetainių, egzistuoja šimtai analogiškos pakraipos kanalų, su kuriais nėra tekę susidurti.“