Atvertų kelius padirbinėjimui

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ kasmet atliekamas tyrimas rodo, kad dėl iš Baltarusijos kasmet atkeliaujančių nelegalių tabako gaminių Lietuvos biudžetas kasmet praranda apie 60 mln. Eur. Bendrovės atliekamo tuščių pakelių tyrimo duomenimis, nelegalių tabako gaminių vartojimo mastas Lietuvoje ketvirtą 2017 m. ketvirtį siekia 19,6 proc., o ekonominės krizės metais buvo pakilęs net iki 40 proc.

VŠĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys pabrėžia, kad suvienodintos gaminių pakuotės galimai dar labiau padidintų kontrabandos mastus, nes padirbinėtojams būtų lengviau pagaminti cigaretes, kurias kai kurie vartotojai painiotų su legaliais, akcizu apmokestintais tabako gaminiais.

„Legalių tabako gaminių pakuotės turi unikalius logotipus, dizaino savybes, naudojamas specialus rašalas. Visa tai apsunkina padirbinėtojų darbą. Įvedus bendrinę pakuotę jų gyvenimas taptų lengvesnis, o dalis žmonių net nesuprastų vartojantys nelegalius gaminius“, – sako „Lietuva be šešėlio“ vadovas.

Anot jo, augantis finansavimas sienos apsaugai bus efektyvus tik tuo atveju, jeigu kartu bus imamasi ir kitų priemonių, mažinant nelegalių tabako gaminių patrauklumą.

„Skiriame milijonus eurų sienos apsaugai, tačiau kartu kuriame papildomas paskatas kurti nelegalius tabako gaminius ir lengviau patekti į ES šalies rinką. Valstybės valdyme trūksta koordinuotos strategijos tarp skirtingų institucijų“, – aiškina K. Kupšys.

Vienodinimas kuria monopolį

Rinkodaros ekspertai pabrėžia, kad pakuočių vienodinimas atima iš pirkėjų dalį produkto, kelia grėsmę kokybei ir gali paskatinti ateityje vienodinti kitų prekių kategorijų pakuotes. Pasak verslo konsultacijų įmonės „Strategy Labs“ asocijuotojo partnerio, konsultanto Audriaus Savicko, pakuotė yra svarbi kaip žinutės nešėja, leidžianti vartotojams atskirti produktus vieną nuo kito. Suvienodinus, standartizavus produktų pakuotes vartotojams būna sunkiau išsirinkti norimą produktą.

„Suvienodinus pakuotę, žinutę apie produktą perduoda tik kaina. Žinoma, ne visi pirkėjai rinksis pigiausius gaminius, tačiau gali nutikti ir taip, kad kai kurie gamintojai sieks sutaupyti ingredientų sąskaita“, – tvirtina A. Savickas.

Reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas Tomas Bartninkas laikosi nuomonės, kad suvienodinus produktų pakuotes pirmiausia kentės vartotojai.

„Šiais laikais pasiūla yra didžiulė, o pakuotė yra informacijos šaltinis, galimybė išsiskirti. Įpakavimas leidžia atskirti vienus produktus nuo kitų, tai veikia kaip kelio ženklai, nuorodos“, – sako reklamos specialistas.

Jo manymu, jei vartotojas produktų neskiria, dažnai renkasi pagal kainą ir gali būti lengvai suklaidintas.

„Suvienodinus produktus kyla grėsmė ir jų inovacijoms, tobulinimui, nebelieka prasmės tobulinti produktą ir kurti inovacijas, nes niekas to nepastebės. Suvienodinimas veda link monopolio, o monopolis yra blogai: kažkas gali naudotis situacija, ja manipuliuoti“, – mano T. Bartninkas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad ėmus vienodinti vienos rūšies gaminių pakuotes, gali būti sukurtas precedentas pakartoti šią patirtį vienodinant kitas prekes.

Užsienio praktika rodo, kad cenzūra neveikia

Tabako gaminių prekės ženklų cenzūra šiuo metu yra pilnai įvesta Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Tiesa Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė praėjusių metų lapkritį pripažino, kad toks sprendimas neturi jokios įtakos rūkančiųjų skaičiaus mažinimui. Praktika rodo, kad įvedus bendrinę tabako gaminių pakuotę rūkantys tiesiog pradeda rūkyti pigesnes cigaretes, bet ne mažiau.

„Po aukštesniojo arbitražo sprendimo, man pavyko pasiekti tai, kas vėliau buvo pavadinta „Valstybine tabako vartojimo mažinimo programa“, kurioje buvo pasirinkta įdiegti bendrinę tabako gaminių pakuotę, o ne didinti tabako gaminių kainas. O tai, kaip jau žinome, nepadeda mesti rūkyti“, – yra sakiusi Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Agnès Buzyn.

Įdomu, kad nors pasauliniu mastu tabako prekės ženklų cenzūra nėra reta, tačiau stiprias sveikatos ir tabako prevencijos sistemas turinčios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Belgija, Švedija, Italija, Šveicarija ir kitos, jokių draudžiamųjų politinių priemonių įvesti neskuba. Taip pat šios priemonės įvedimą Europos Sąjungos lygmeniu yra atmetęs Europos Parlamentas.

Švedija apskritai atmetė tokią iniciatyvą sakydama, kad tai yra neproporcinga, pažeidžia įmonių teisę į savo intelektinę nuosavybę bei potencialiai atveria kelią prekių ženklų draudimui ir kitose industrijose. Belgijos įstatymų leidėjai nusprendė laukti rezultatų iš kitų šalių, jau įsivedusių bendrinę tabako gaminių pakuotę.

Viena iš prevencijos priemonių

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sako, kad bendrinių tabako pakuočių įvedimas – tik viena tarp gausybės Vyriausybės programoje numatytų priemonių. „Kol kas šiuo klausimu nėra priimta jokių sprendimų, vyksta diskusijos, pasitarimai su ekspertais šiais klausimais, dirba SAM sudaryta darbo grupė ir šiuo metu nėra priimta jokių galutinių sprendimų. Kol kas – diskusijų lygmenyje ši idėja diskutuojama. Tad kol nėra galutinių ar aiškesnių sprendimų, nuo platesnių komentarų susilaikome“, – sakė ji.

„Tikslas yra ne greitas, o kokybiškas ir ilgalaikis rezultatas – gerėjanti gyventojų sveikata bei vadovaujantis protingumo principu užtikrinti teisėti verslo interesai. Kadangi darbo grupės sprendimai turės įtakos reikšmingai visuomenės daliai, jie bus pateikti ir viešoms diskusijoms, siekiant, kaip minėta, optimalaus rezultato“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ji priminė, kad Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – apie 700 tūkst., Lietuvoje – apie 7 tūkst. žmonių: „Pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja, nes pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės. PSO konstatuoja, kad aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Todėl vis daugiau šalių imasi rūkymo prevencijos priemonių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją, tabako vartojimo mažinimas, taikant kompleksines tabako kontrolės priemones, yra vienas veiksmingiausių išvengiamo mirtingumo ir sergamumo mažinimo priemonių“.