Performanso meno žvaigždės Marinos Abramovič vizitas Lietuvoje ir kaip niekada gausiai pabirę performansai galbūt tik sutapimas. Ši meno forma nėra nauja, tačiau pastaruoju metu ir patys įsitikinome – ji gali tapti galingu komunikacijos ginklu. Tad kokiais atvejais verta pasitelkti performansą kaip komunikacijos priemonę ir kodėl jis toks paveikus?

Nuo pasipriešinimo karui iki mėsainių valgymo

Rusijos karas prieš Ukrainą šiandien tapo kone stipriausiu postūmiu šiurpą (gerąja prasme) keliantiems performansams. Vienas ryškiausių Lietuvoje neabejotinai buvo meninis performansas „Swimming Through“, vykęs šalia Rusijos ambasados Vilniuje, kuomet olimpinė čempionė Rūta Meilutytė yrėsi per raudonais dažais nudažytą tvenkinį, taip siekiant paskatinti dar aktyviau ginti Ukrainą ir jos žmones nuo okupantų.

Karas, neteisybės jausmas ir pasipriešinimas agresijai – tai tik viena iš vertybių, dažnai išreiškiamų performanso forma. Pavyzdžiui, Marina Abramovič 1988 m. su tuometiniu mylimuoju Ulajum performansą nusprendė pritaikyti santykių pabaigai įamžinti. Jie tris mėnesius ėjo per Didžiąją kinų sieną – pradėjo nuo priešingų pusių, o kai susitiko viduryje, išsiskyrė tam, kad galėtų toliau tęsti gyvenimą ne kaip pora, o kaip savarankiški menininkai.

Vertybės, kurias transliuoja performansai, gali būti ir ne tokios dramatiškos. 1981 m. danų režisierius nufilmavo Andy Warholo performansą, kuriame menininkas keturias minutes valgo mėsainį. Šiuo performansu kūrėjai norėjo perteikti „amerikietiškos svajonės“ idėją. Kaip imigrantas, Andy Warholas žavėjosi, kad JAV visi yra lygūs – kad kiekvienas, net ir vargingiausiai gyvenantis žmogus, gali valgyti ir gerti tai, ką valgo prezidentas. Mėsainis ir tapo „amerikietiškos svajonės“ simboliu.

Kaip matote, performansai gali būti įvairiausi ir kelti skirtingas emocijas. Vis dėlto tam, kad jie taptų galingu komunikacijos įrankiu, turi atitikti vieną labai svarbų reikalavimą – jie turi kalbėti apie tai, kas mums visiems aktualu: esminiai fiziniai ir psichologiniai poreikiai, žmonių santykiai, baimės ir pan.

Kada griebtis šio ginklo?

Nepavykusių performansų būna daugiau nei pavykusių, bet bandyti verta ir galbūt pasiseks galingą performanso meną panaudoti jūsų organizacijos komunikacijoje.

Kodėl verta įtraukti šią priemonę į jūsų komunikacijos meniu:

Aktuali tema. Performansas – kone geriausias būdas atkreipti dėmesį į didelei visuomenės daliai aktualią temą, kuri svarbi ir jūsų organizacijai. Galbūt norite išreikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir atkreipti dėmesį į šios temos aktualumą – performansas gali tapti geriausia ir paveikiausia komunikacijos forma šiam tikslui pasiekti.

Užburiantis vizualumas.
Nors performanso menas pasižymi laikinumu, jo vizualumas duoda į kaulus daugumai kitų meno (ar komunikacijos) formų, nes būtent laikinumas, suderintas su tos akimirkos emociniu užtaisu, gali itin paveikti auditoriją, kuriai siunčiama žinutė. O emocijos įsimena ilgam.

Formatų įvairovė. Nors įprasta manyti, kad performansas yra gyvas menininkų pasirodymas, formatų įvairovė čia nemaža: galite darytą gyvą re(n)ginį, sukurti vaizdo įrašą, perteikti idėją nuotraukomis.

Plati sklaida. Geras performansas gali tapti tikru viral (prisipažinkite, esate pasvajoję, kad jūsų komunikacija taptų viral) svajonės išsipildymu. Visi kanalai mėgsta performansus, bet socialinės medijos ir performansai yra kone geriausi draugai – su visuomenės pagalba ir įsitraukimu čia tokia komunikacija sklinda plačiausiai. O jeigu performanso idėja bus itin gera, gali laukti ir tarptautinė šlovė.

Pabaigai

Norėdami sukurti sėkmingą performansą, visų pirma susikoncentruokite į stiprią, jūsų organizacijai rūpinčią aktualią temą ir į performanso vizualumą. Mažiausiai dėmesio skirkite savo organizacijos matomumui, kad performansas netaptų standartine reklamos kampanija. Jeigu performansas pavyks – tikrai būsite matomi ir be logotipo integracijos.

M360
INK AGENCY