„Komunikacija sąlyginai nebrangiuose ir techniškai nesudėtingai aktyvuojamuose reklamos kanaluose – „Google“ reklamos tinkle, „Facebook“, „LinkedIn“ socialiniuose tinkluose – dažnu atveju yra efektyviausi būdai nukreipti tikslinę pirkėjų auditoriją į e. parduotuvę“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Povilas Goberis, VšĮ „Versli Lietuva“ pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“ partneris ir e. komercijos įmonės „SetupAd“ bendraįkūrėjas.

Anot jo, vieni iš svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų padaryti verslai, norint sėkmingai plėtoti pardavimus internete, yra namų darbai: pasitikrinti kokius komunikacijos kanalus naudoja jau egzistuojantys panašūs verslai bei įsivertinti savo tikslinį potencialų klientą – koks tai žmogus ir kokiuose kanaluose būtų paprasčiausia, pigiausia bei lengviausia pradėti pirmąsias reklamos kampanijas.

Skaitmeninės komercijos sėkmei itin svarbu įvertinti reklamos efektyvumą, kuriam reikalingas techninis e. parduotuvės paruošimas – vartotojų elgsenos stebėjimo įrankių („Google Analytics“) įdiegimas, tikslų aprašymas ir stebėsena.

P. Goberis taip pat pažymi, jog nereikėtų pamiršti ir optimizuoti pačios svetainės, kad ją gerai surastų paieškos varikliai. „Nors tai ir ilgalaikė strategija, tačiau investicijos į SEO visuomet atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje, nes organinis lankytojų srautas iš „Google“ paieškos yra nemokamas, o patys lankytojai yra kartu ir potencialūs klientai“, – pažymi P. Goberis.

Skaitmeninės komunikacijos „taip“ ir „ne“

E. komercijos specialistas teigia, jog idealaus biudžeto, kurį reikėtų skirti skaitmeninę komerciją pradedančiai internetinei parduotuvei, – nėra. Svarbiausia įsivertinti, kiek verslas tokiai reklamai gali skirti, kokia parduodamų prekių kaina ir ar jų pirkimas yra spontaniškas, ar reikalaujantis papildomo laiko sprendimui priimti. Tačiau net ir pradedantieji verslai, turintys ribotą biudžetą, neturėtų bijoti investuoti tiek į „Facebook“, „Google“ paieškos ar dinaminę banerinę reklamą tam, kad galėtų geriau suprasti, kuris kanalas pritraukia daugiausiai verslo tikslinės auditorijos.

Pagrindinė įvardinama klaida, kurią galima padaryti e. komercijoje, – netinkamas reklamos investicijų ir rezultatų vertinimas. Dėl to skaitmeninei reklamai skiriami biudžetai gali būti naudojami neefektyviai ir neduoti norimų rezultatų.

„Kiekviena reklamos kampanija turi būti įvertinama ir suteikti naujų naudingų žinių bei įžvalgų būsimų kampanijų planavimui ir biudžetų paskirstymui“, – pažymi P. Goberis.

Pagalba pranoko lūkesčius

VšĮ „Versli Lietuva“ pagalbos verslui iniciatyvoje „Internete karantino nėra“ „SetupAd“ dalyvavo kaip partneriai – karantino metu padėjo smulkaus ir vidutinio verslo bendrovėms reklamuoti įvairiausias prekes: nuo aprangos ar kosmetikos iki kanapių aliejų ar net saunų. Tačiau pagalba verslui neapsiribojo tik reklamomis, P. Goberis taip pat konsultavo elektroninę komerciją pradedančius ir jau vykdančius verslus reklamos rezultatų įvertinimo, tinkamo jų išmatavimo svetainėje ir efektyvumo didinimo klausimais.

„Ne vien tik reklamą planavome, tačiau ėmėmės ir bazinių dalykų – audito klientų svetainėse, daugeliu atvejų vien tam, kad galėtume kartu su klientu įsivertinti reklamos ir investicijų efektyvumą. Rezultatas – didžioji dalis patenkintų klientų, išaugę pardavimai jų elektroninėse parduotuvėse, pažangesnių įrankių svetainėse atsiradimas“, – vardija P. Goberis.

Sėkmingų bendradarbiavimo tikslų pavyko pasiekti ir „SetupAd“ konsultuotai įmonei – UAB „Ometa“. Jos direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranskevičius teigė, jog iš pradžių buvo nusiteikęs skeptiškai, tačiau paleidus reklamą rezultatai pranoko visus lūkesčius.

„Kampanijos metu gavome profesionalias konsultacijas, rekomendacijas, pasiūlymus kaip geriau pritraukti dėmesį, ką pakoreguoti svetainėje, į ką atkreipti dėmesį ataskaitose, kaip išplėsti stebėjimo galimybes ir t.t. Gaudavau labai išsamias ir reguliarias ataskaitas. Reklama atsipirko su kaupu, tiek padidinus pardavimus, tiek žinių prasme, gaunant suprantamus palyginimus, aiškią statistiką, vartotojų elgsenos modelius“, – teigia A. Pranskevičius.

VšĮ „Versli Lietuva“ iniciatyvos dalyvis neslėpė, jog „Internete karantino nėra“ jų įmonei padėjo ne tik atrasti sėkmingą partnerystę, kurios pagalba jų verslas sėkmingai pritaikė pateiktus internetinių parduotuvių stebėsenos būdus, bet taip pat suteikė galimybę dalyvauti tiesioginiuose virtualiuose mokymuose ir pateikė žinių, kaip karantino metu pardavimus į internetinę erdvę perkelti sekasi kitoms įmonėms.

Tarp šių naudų smulkiam ir vidutiniam Lietuvos verslui, iniciatyva „Internete karantino nėra“ taip pat suteikia galimybę bendrovėms savo verslą skaitmenizuoti ir perkelti į virtualią erdvę, neprarandant pajamų karantino laikotarpiu bei toliau augti ir plėstis jam pasibaigus. Iniciatyva vienoje vietoje jau yra subūrusi per 1100 Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių, kurioms teikiama „Verslios Lietuvos“ ir partnerių pagalba. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 120 verslo mentorių, kurie neatlygintai konsultuoja mažiau patyrusius e. komercijos klausimais. Iniciatyva vienija per 25 verslo partnerius, kurie suteikia išskirtines nuolaidas ar nemokamas paslaugas, susijusias su verslo skaitmenizavimu.