Dėl ko jis teistas? Na, pavogė vištą. Arba grasindamas lenktu peiliuku pagrobė 100 litų iš kaimo parduotuvės. O gal neapsikentęs lojimo iki mirties gatvėje užspardė šunį. Dėl to buvo pagautas, nuteistas, jis sumokėjo skirtą baudą arba tam tikrą laiką sėdėjo kalėjime.

Viskas. Tai buvo praeityje. Tada, kai buvo jaunas, kitoks, kitaip žiūrėjo į gyvenimą, be to, atliko bausmę, niekam nieko neskolingas. Padarė išvadas ir daugiau niekada nevogė vištos, negrobė iš parduotuvės, nespardė šuns. Dabar jis normalus pilietis, kuris turi šeimą, augina vaikus, moka mokesčius, gieda himną, net yra šaulys, pasirengęs ginti Lietuvą.

Dabartiniai bendradarbiai, kaimynai nieko nežino, kas įvyko tada, gūdžiame kaime, kur amžinojo poilsio ilsisi nugaišęs šuo. Niekas neprisimena tų nesmagių istorijų, dabar mato visai kitą asmenį, kuris daugeliui netgi tapo pavyzdžiu, kaip reikia tinkamai kurti savo gyvenimą.

Vieną dieną tas pats asmuo nusprendžia eiti į politiką, tapti Seimo nariu arba gauna garsaus prekės ženklo pasiūlymą reklamuoti jo prekę ar paslaugą. Jau kitą dieną asmens veidas atsiranda ant visų parduotuvių sienų, šypsosi lauko stenduose, moja iš televizoriaus, jo balsas kalba per radiją.

Asmenį pažįstantys bendradarbiai, kaimynai, draugai džiaugiasi stulbinama jo sėkme – štai talentingas žmogus, kuris stengėsi, sunkiai dirbo, siekė ir galiausiai buvo įvertintas, pripažintas. Jį seka žmonės, balsuos ir greičiausiai išrinks savo atstovu valdžioje. Jis gavo puikų užsakymą iš garsios įmonės ir vien už savo atvaizdą bei balsą susižers tūkstančius eurų. Šaunuolis!

Į atvaizdą ant parduotuvės taip pat žiūri senutė Angelė, kuri puikiai atsimena, kaip prieš 20 metų tas pats asmuo pavogė jos vištą, ilgai slėpėsi krūmuose, galiausiai policijos buvo pagautas, surakintas antrankiais, pasodintas į grotuotą automobilį ir į kaimą niekada nebegrįžo.

Asmens balsą per radiją girdi į pensiją išėjusi kaimo parduotuvės darbuotoja Laima, kurią tas pats piktas balsas ir peilio rankoje vaizdas persekioja iki šiol. Tada skubiai atidavė pinigus ir kone metus kaskart krūpčiojo atsiveriant parduotuvės durims. Bet tas asmuo nebegrįžo.

Stiprų asmens kojos mostą ir gailų savo mylimo šuns inkštimą atsimena ir Petras, kuris tada nesuspėjo apginti savo augintinio. Teko skaudžiai atsisveikinti, palaidoti jį su ašara akyse. Petras tam asmeniui tąkart nieko nepadarė, net nedavė niukso. Tik sulaikė ir perdavė policijai, kad gautų tai, ko nusipelnė. Dabar Petras gražų to paties asmens stotą išvydo televizijos ekrane. Skaudūs spyriai ir šuns inkštimas vėl iškilo prieš akis lyg tai būtų įvykę vakar.

Garsus asmuo sėkmingai renka politinio pasitikėjimo reitingo taškus, prekės ženklo pardavėjai skaičiuoja augančius pardavimus, kylantį pelną. O tuo tarpu viename kaime Petras, Angelė, Laima sėdi susigūžę ir keikia Lietuvą. Kaip gali būti taip, kad tas pats asmuo, kuris pasielgė kaip žvėris, dabar yra rodomas pavyzdžiu kitiems? Petro, Angelės ir Laimos broliai, seserys, vaikai, kaimynai, beveik visas kaimas apstulbęs žiūri į plačią asmens šypseną ir mato didžiulę neteisybę.

Ar gali teistas žmogus tapti reklamos veidu? Prezidentu tapti negali, nes tai riboja įstatymai. Ar gali reklamuoti prekę ar paslaugą? Niekas nedraudžia. Klausimas, kiek nuskriaustų žmonių liko dėl jo praeityje padaryto nusikaltimo? Ar jie atsimena tą skriaudą? Ar gali kažkuris iš jų prabilti viešai? O gal kažkuris iš jų yra taip pat garsus žmogus? Gal Petro sūnus tapo garsiu atlikėju, influenceriu, turi šimtus tūkstančių sekėjų ir puikiai pamena asmens užspardytą šunį? Tada plačią glamūrinę šypseną pakeis skausmas iš praeities, kuris nubrauks visą gėrį, gautą pelną. Tai yra rizika, kurią būtina įvertinti renkantis teistą asmenį prekės ženklo reklamos veidu.

O gal visgi galima reklamoje naudoti teistą asmenį? Galbūt tikrai taip, jei jis reklamuoja niekam nežinomą prekės ženklą, kuriam žūtbūt reikia staigiai sukelti žinomumą, nepaisant reputacinių pasekmių. Tokiu atveju tai būtų puikiai sumanyta efektyvi reklamos kampanija, kurios rezultatas – didžiulis prekės ženklo žinomumas bei prasta reputacija tam tikros auditorijos akyse.