Artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, visų piliečių ir žiniasklaidos dėmesys netrukus bus nukreiptas į būsimus kandidatus. Naujienų portaluose pasirodysiantys pranešimai apie besivaržančius politikus taps bene svarbiausia informacija, o socialiniuose tinkluose neišvengiamai atsiras grotažymė #(kandidato pavardė)2019. Televizijos ekranuose stebėsime į nepatogius klausimus per debatus atsakinėjančių politikų šypsenas, laikyseną, gestus ir jų vizualinę komunikaciją aptarinėsime kaip vieną politinės reklamos būdų. Būtent apie tai ir noriu pakalbėti – kuo svarbi ir kaip rinkimų sėkmę gali lemti vizualinė komunikacija?

Smegenys simbolius analizuoja savaip

Rinkimų kampanijoje tinkamas komunikacijos planas gali tapti raktu į sėkmę, tačiau į jį vis dar pamirštama įtraukti vieną svarbų elementą – vizualus. Tinkamai parinkti nuotraukas, naudoti tam tikrus elementus, simbolius ir spalvas yra svarbiau nei gali pasirodyti.

Vizualinė informacija veikia žmonių smegenis jiems to net nepastebint. Pavyzdžiui, išvydę kregždės simbolį politiniame kontekste, dauguma žmonių jį iškart sieja su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Pamačius violetinę spalvą, daugeliui žmonių prieš akis atgyja „Drąsos kelio“ partija. Šie ir kiti pavyzdžiai, kai tam tikra politinė partija atpažįstama iš konkrečių spalvų ar simbolių, suteikia jai galimybę tikslingai kurti strategiją, remiantis savo vizualiniu identitetu, ir taip siekti didesnio atpažįstamumo.

Šiais laikais, kai tam tikras tradicinės žiniasklaidos funkcijas perima socialinė žiniasklaida, vizualusis turinys tampa dar aktualesnis ir įtakingesnis. Vis dažniau trumpoji informacija – nuotraukos, plakatai, reklaminės skrajutės, iliustracijos ar vaizdo įrašai – tampa reikšmingiausiu elementu, siekiant patraukti vartotojų dėmesį.

Lietuviai neišnaudoja vizualinių galimybių

Vizualius Lietuvos politinių kampanijų sprendimus vertinčiau kaip šabloniškus ir neturinčius aiškios vizijos ar idėjos. Be to, šie sprendimai dažnai įgyvendinami netinkamomis priemonėmis. Nors dažnai pažintis su politikais įvyksta pamačius jų atvaizdą, kuris formuoja visą politiko įvaizdį, tačiau lietuviai tam dar neskiria pakankamai dėmesio. Pavyzdžiui, politinėse lauko reklamose svarbiausias hierarchinis elementas – politiko veidas arba jo figūra, tačiau pamirštama, kad taip pat svarbi ir veido išraiška ar stovėsena. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tokius svarbius dalykus kaip veiksmo fonas, šio fono elementai, spalvos, aplinka ir kiti papildantys elementai.

Vizualinės komunikacijos sukurtas vaizdinys leidžia manipuliuoti žiūrovais, kurie tiki, kad jų akys nemeluoja. Pastebėjau, kad Lietuvos politikų rinkimų plakatuose neretai vis dar naudojamas įvairių elementų kratinys. Pavyzdžiui, 2015 metų rinkimų Kęstučio Pūko plakate naudojami simboliai ir fonas yra pilki ir niūrūs, gestai valdingi, o simboliai – šabloniški. Manyčiau, kad toks sprendimas negali sukelti pasitikėjimo.

Pamirštas politikų rinkimų kovos įrankis – vizualinė komunikacija



Sėkmės pavyzdys – Katalonijos referendumas

Vienas pavyzdžių, kaip apgalvota vizualinė komunikacija gali lemti sėkmę, yra praėjusiais metais įvykęs Katalonijos referendumas. Pilietinės organizacijos „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ iniciatyva surengta referendumo kampanija apėmė platų reklamos kanalų spektrą – nuo reklamjuosčių iki vėliavų. Beje, visa vizualioji kampanijos medžiaga internete buvo prieinama kiekvienam, norinčiam atsispausdinti plakatą. Vizualusis identitetas išsiskyrė spalvingumu ir modernumu. Jame vyravo ryškios, kontrastingos spalvos, simbolizuojančios drąsą ir atvirumą.

Pamirštas politikų rinkimų kovos įrankis – vizualinė komunikacija

Minimalistinis kampanijos logotipas, vaizduojantis kalbos burbulą su žodžiu „Sí“ (liet. „taip“), transliavo aiškią žinutę – katalonai taria „taip“ žmogaus pasirinkimo teisei ir Katalonijos nepriklausomybei. Referendumo šūkį papildė ir dar viena gerai apgalvota tekstinė žinutė „O-1“ (referendumas vyko spalio 1 dieną, katalonų kalba 1 de Octubre, sutrumpinimas 1-O). Kartu tai buvo iliuzija į rezultatą 0–1 – laimi Katalonija. Šioje kampanijoje tiek Barselonos, tiek visų Katalonijos miestelių balkonai nusidažė ryškiomis referendumo spalvomis ir vėliavomis ir į referendumą sutraukė daugybę žmonių.

Genialumas – paprastume

Kalbėdami apie tai, kaip drąsūs spendimai gali lemti sėkmę, negalime pamiršti buvusio JAV prezidento Baracko Obamos 2008 metų rinkimų kampanijoje naudoto portreto. Garsus gatvės menininkas Shepardas Fairey sukūrė plakatą, kuriame B. Obama vaizduojamas trafareto stiliumi, raudona, smėline ir mėlyna spalvomis. Šį vaizdą papildė didesniu šriftu užrašytas žodis „Hope“ (liet. „viltis“), kuris išreiškė politiko poziciją. Taip pat buvo sukurtos versijos su žodžiais „Change“ (liet. „pokytis“) ir „Progress“ (liet. „progresas“).

Pamirštas politikų rinkimų kovos įrankis – vizualinė komunikacija

Ryškus, paprastas ir aiškią žinutę skleidęs plakatas sparčiai plito gatvėse ir medijos kanaluose bei tapo visos kampanijos skiriamuoju ženklu. Kiek vėliau JAV išleista knyga „Prezidento rinkimų kampanijos plakatai: 200 metų rinkimų meno“, kurioje šis plakatas įvertintas kaip vienas labiausiai atpažįstamų vizualinių sprendimų.

Grįždami į Lietuvos politinį pasaulį ir jo naudojamą vizualinę komunikaciją, galime tik spėlioti, ar artėjančiuose prezidento rinkimuose sulauksime tokio originalaus ir kūrybiško sprendimo kaip B. Obamos portretas. Visiems būsimiems kandidatams, norintiems formuoti stipraus būsimo šalies vadovo įvaizdį, siūlyčiau jį išreikšti suprantama vizualine kalba, rinktis drąsius sprendimus ir visada vietoj kiekybės rinktis kokybę.

M360
bigNow


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją