Reikalavimai įtvirtinti įstatymu, siekiant išvengti Verterio efekto, kai netinkamas, romantizuotas savižudybės aprašymas gali paskatinti savižudybių skaičiaus didėjimą. Tačiau kartu jie gali sumažinti ir kito – Papageno efekto – galimybę, kai žiniasklaida, empatiškai informuodama, aprašydama teigiamas patirtis, sunkumų įveikimą, prisideda prie savižudybių skaičiaus mažėjimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Dr. Paulius Skruibis, Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas, psichologas ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys, sako, kad įstatyme suformuluota perteklinių reikalavimų, kurie sumažina galimybių siekti teigiamo – Papageno efekto. „Savižudybės tema yra tabu, apie ją kalbėti yra sunku, todėl įžvelgiu grėsmę, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinus tokius draudimus, kalbėti apie tai bus dar sunkiau. Žiniasklaidos funkcija – pranešti, signalizuoti apie visuomenės problemas, o savižudybės yra milžiniška problema“, – sako P. Skruibis.
Jo teigimu, gali būti, kad nepaisant teigiamų intencijų, buvo pasirinktos netikslios formuluotės, tačiau, jeigu reikalavimus nuspręsta įtvirtinti privalomu įstatymu, jie turėtų būti pateikiami konkrečiai ir be dviprasmybių. „Kai kurios įstatymu įtvirtintos nuostatos riboja informaciją. Pavyzdžiui, draudžiama paminėti bet kokius savižudybės būdus ir motyvus. Laikantis įstatymo, nebūtų galima pranešti apie Romo Kalantos savižudybę, nes tai, kad jis susidegino, yra būdas, kad protestavo prieš sovietų valdžią – motyvas“, – sako psichologas P. Skruibis.
Nuomonės, kad įstatymu užkertamas kelias kalbėti apie vieną didžiausių visuomenės problemų, laikosi ir Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė. „Įstatymu uždraudžiama savižudybės būdą nurodyti apskritai. Tokiu būdu mes užkertame kelią informuoti visuomenę net apie rezonansinius įvykius, kuomet viešojoje vietoje gali nusižudyti teroristas ar nusikaltėlis, kurį vysis policija. Tokiu būdu užkertamas kelias kalbėti apie savižudybių problemą apskritai,“ – sako A. Žilinskienė.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisų iniciatoriaus, Seimo nario Roberto Šarknicko, dalyvausiančio diskusijoje „Informacijos apie savižudybes žiniasklaidoje reglamentavimas – cenzūra ar prevencijos priemonė?“, pateiktame įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodomas galimas teigiamas žiniasklaidos poveikis. Dokumente užsimenama, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žiniasklaida gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų elgesį, bet tinkamas informavimas gali daryti ir teigiamą poveikį – paskatinti kreiptis pagalbos.
Visuomenės įstatymo projekto aiškinamajame rašte jo poreikis aiškinamas tuo, kad įstatymų lygmeniu nėra reikalavimus informacijai apie savižudybes nusakančio dokumento nėra, o Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra rekomendacinio pobūdžio. „Visgi, dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir ar skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kita,“ – nurodoma Visuomenės informavimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė įsitikinusi, kad savižudybių aprašymo žiniasklaidoje sugriežtinti įstatymu būtina nebuvo, nes Visuomenės informavimo etikos kodeksas aiškiai ir detaliai reglamentuoja, kaip žiniasklaidoje turi būti pateikiama informacija apie savižudybes. „Etikos Kodeksas, kurio laikytis žurnalistams privalu, aiškiai sako, kad žurnalistai neturi nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse, anonsuose, jokiame turinyje neskelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių. Nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį, pavyzdžiui, kilpa, vaistai šaunamasis ginklas ir panašiai“, – nurodo A. Žilinskienė.
Būtinybe reikalavimus žiniasklaidai įtvirtinti įstatymu abejoja ir P. Skruibis. Žiniasklaidos atstovai linkę laikytis specialistų rekomendacijų dėl tinkamo informacijos pateikimo, be to 2016 m. atnaujintas Visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo priimtas konsultuojantis su ekspertais, sudarytas pagal PSO rekomendacijas, todėl jame numatyti aktualūs reikalavimai. „Žurnalistai tariasi, toks konstruktyvus bendravimas ir turėtų būti – negali visko reglamentuoti įstatymais. Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro specialistai informuodavo ir, kai reikėdavo, išsakydavo pastabas, į kurias buvo atsižvelgiama “, – sako P. Skruibis.
2018 m. paskelbtais Higienos instituto duomenimis, trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: 2017 m. nusižudė 749 gyventojai, 2016 m. – 823, 2015 m. – 891, 2014 m. – 935, tačiau pagal savižudybių skaičių Lietuva tebėra pasaulio valstybių penketuke, o nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2016 m. nusižudė 35 tūkst. gyventojų. Maždaug tiek žmonių gyvena Ukmergės r. savivaldybėje.
Apie Visuomenės informavimo įstatymo pataisas kviečiame diskutuoti trečiadienį, lapkričio 28 d. 17 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, vyksiančioje diskusijoje „Informacijos apie savižudybes žiniasklaidoje reglamentavimas – cenzūra ar prevencijos priemonė?“
Diskusijos dalyviai:
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė – DELFI vyr. redaktorė
Robertas Šarknickas – Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas
dr. Said Dadašev – psichologas, VU Suicidologijos tyrimų centro mokslininkas
doc. dr. Deimantas Jastramskis – žiniasklaidos ekspertas
Edvardas Kubilius – LRT radijo žurnalistas
Darius Lukoševičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas
Diskusijos moderatorius – VU KF mokslo žurnalo „Žurnalistikos tyrimai“ mokslo redaktorius dr. Mantas Bražiūnas