Natūralus reiškinys iki tam tikrų ribų
Psichologas doc. dr. Antanas Kairys sako, kad jau nuo seniausių amžių žmonės bandė pagražinti savo išvaizdą įvairiomis priemonėmis.
„Noras pasirodyti patrauklesniu yra natūralus. Nuo amžių amžinųjų žmonės mėgsta puoštis, pademonstruoti gerąją, gražesnę savo puse. Skaitmeninės technologijos mums suteikia papildomų galimybių tą padaryti. Dabar mes turime ne tik makiažą, bet ir skaitmeninius filtrus“, – pasakoja psichologas.
Socialinių tinklų žvaigždė Simona Nainė sako, kad pagražinti savo išvaizdą nuotraukoje nėra blogai, tačiau tam turėtų būti ribos.
„Kai patvarkomas kažkoks minusas, bet jis padaromas proto ribose, o ne iš XXL dydžio tampi XXS arba demonstruoti vien tik tobulą veido odą be jokios raukšlelės, jeigu realiai jų turi, tai nėra labai saikinga. Aš palaikau iš tos pusės, kad reikėtų redaguoti nuotraukas arba naudoti filtrus, tokius, kurie neperžengia tam tikrų ribų ir vis dar esi panašus į žmogų“, – savo nuomonę reiškia Simona.
Profesionali fotografė Akvilė Razauskienė taip pat nemato nieko bloga, jeigu retušuojant nuotrauką išlaikomas natūralumas.
„Retušuojant aš daugiausiai atkreipiu dėmesį į smulkmeniškus dalykus, kurie per dvi savaites gali išnykti. Tarkim, kažkokie spuogeliai ar mažybiniai dalykai, kurie nepakeičia pačio žmogaus“, – apie savo darbo specifiką sako fotografė.
Visuomenė turi savo grožio standartus
Kaip pagrindinę priežastį, kodėl iš viso kartais kyla noras socialiniuose tinkluose vaizduoti realybę pagražintą filtrais, psichologas įvardija visuomenėje esančius stereotipus.
„Mes turime didesnį spaudimą moterims atrodyti gražiau. Jeigu žiūrėsime dar į laikus iki socialinių tinklų, tai net jau ir televizijoje mes matome, kad vyrus spaudžia atrodyti atletiškai ir turėti ištreniruotą kūną, o moterims yra spaudimas atrodyti dailiai, lieknai ir dažnai beveik su vakariniu makiažu“, – aiškina situacija daktaras.
Jaunų žmonių idealai jiems taip pat kelia tam tikrą spaudimą. Paaugliai dažniausiai lygiuodamiesi į juos net nebepastebi, kas tikra, o kas ne.
„Dabartinis jaunimas bręsta greičiau, technologijos leidžia labai daug visko pasiekti. Kyla klausimas, kaip apsaugoti dvylikametes mergaites nuo seksualumo, nuo moters seksualinio išsireiškimo, kai labai mažai drabužių dengia kūną. Vaikas mato, kad labai gražiai dainuoja ar kažkokį kitą talentą turi ir natūraliai lygiuojasi kūniškais dalykais – ar drabužį bando pirkti tą patį, ar taip pat pozuoti, ar dainuoti. Tai kuo rodysime žmogų natūralesnį, kuriuo žaviesi, tuo bus lengviau visiems aplinkui“, – pasakoja fotografė.
„Jeigu žmogus seka tokį žmogų ir jis nurodys, kad nuotrauka yra redaguota, jis nepraras sekėjo, nes žmogui vis tiek gražu, jo toks skonis ir nemanau, kad nuo to, kas nors pasikeis. Man atrodo, kad čia reikia pradėti galvoti pirmiausia apie savo vidų kiekvienam, kuris kelia turinį į socialinius tinklus“, – sako S. Nainė.
Visgi, psichologas sako, kad ieškoti asmenybės, į kurią nori lygiuotis, yra natūralus reiškinys: „Labai dažnai mes lyginame save su kažkuo, ką matome. Tai irgi nuo senų senovės. Mes renkamės aplinkoj atskaitinius taškus, kaip norėčiau arba nenorėčiau atrodyti. Šiuo atveju, atsiradus socialiniams tinklams ir skaitmeniniu būdu pakeistoms nuotraukoms, pasilyginimas pasidaro labai nesąžiningas, nes mes stengiamės realiame gyvenime atrodyti taip, kaip atrodo nudailintos, atrinktos ir pakeistos nuotraukos socialiniuose tinkluose. Tokiu atveju gresia nusivylimas savo kūnų arba savo gyvenimu apskritai.“
„Jaunimas dabar labai seka socialinius tinklus ir jie nori lygiuotis į savo herojus. Jiems atrodo, kad jie visada atrodo, taip, kaip toje nuotraukoje – be celiulito, be didelių šnervių, be spuogų, viskas lygu“, – situaciją aiškina fotografė Akvilė.
Socialiniai tinklai gali apsukti galvą visiems
Nors įstatymas orientuojasi į jaunus žmonės, nuomonės formuotoja Simona sako, kad socialinių tinklų erdvėje ne tik jaunimui sunku suvokti, kur yra realybė.
„Mes tikrai labai dažnai gyvenam tuose socialinėse platformose ir pamirštam realybę. Mums visą laiką atrodo, kad kitur žolė žalesnė, kad jie labai gerai gyvena, o mes kaip gyvenam... Kad jie tai keliauja, o mes tai niekur nekeliaujam. Kartais net ir mums pasižiūrėjus į užsienio žinomus žmones atrodo, kad jie tai gyvena kažkaip išskirtinai, o mes labai jau paprastai. Man atrodo, svarbiausia yra žmonėms nepamiršti to realaus gyvenimo ir pagalvoti, kad visas tas socialinis gyvenimas yra tik tam tikra plotmė“, – pripažįsta socialinių tinklų žvaigždė.
Psichologas, vertindamas pokyčius Norvegijoje, pažymi, kad tai yra naudingas sprendimas, kuris jauniems žmonėms padės suvokti, kad ne viskas socialiniuose tinkluose yra tikra. Visgi, fotografė Akvilė sako, kad kartais pagražintą realybę pateikiame ne visai sąmoningai: „Dažnai keliame fotoaparatą aukštyn, kad pasislėptų mūsų labiausiai kompleksuojamos vietos – pagurklis, nosies šnervės, smakras. Dabar netgi darant asmenukę klausia, ką sumažinti, kiek užapvalinti veidą, ar mažinti nosį ar didinti akis. Taigi, natūralu, kad mes jau esame šiek tiek iškreipti ir nenorime būti, tokie, kokie esame veidrodyje. Net jame nežiūrime tiesiai, visada stengėmės atrasti savo gerąją pusę ir su ja šypsotis.“
Ar tai geras sprendimas?
Kol įstatymas Norvegijoje vis dar laukia karaliaus Haroldo penktojo patvirtinimo, Lietuvoje socialiniais tinklais besinaudojantys sako, kad tai būtų visai neblogas žingsnis ir Lietuvai.
„Jeigu kalbame apie reklamos žymėjimą, aš visada esu už tai, kad ją žymėti sąžiningai, teisingai ir taip, kaip priklauso, kaip turi būti. Tai jeigu ir atsiras toks dalykas, kad reikės kažkada pažymėti ar naudotas kažkoks filtras, ar nuimtas spuogelis ir apgamėlis, naudojant kažkokią grotąžymę, tai aš nematau tame problemos. Sudėtingiau būtų tiems žmonėms, kurie labai keičia save arba naudoja specialias programėles“, – savo pozicija dalinasi S. Nainė.
„Manau, kuo rimtesnis nuomonės formuotojas, tuo jis tampa atsakingesnis dėl daugelio aspektų: dėl reklamuojamo produkto, dėl to, kaip atrodo ar elgiasi, kokie jo vieši pasisakymai. Tai aš manau, kad būtų į naudą atsijoti tuos netikrus, kurie būna kartais reklamuoja viską ir bet ką ir tuos stipriuosius. Jiems galbūt tai išeitų net į naudą, nes atsirastų drąsa parodyti save, koks esi, o ji pati didžiausia. Jeigu tai įvyktų staiga, galbūt kažkurie išnyktų, dingtų, bet paskui atsirastų ir norėtų būti ir net jaustųsi geriau, nes nebereiktų papildomų pastangų“, – įžvalgomis dalinasi fotomenininkė.
Retušavimas suteikia laisvę parodyti savo grožio suvokimą
Tiesa, net jeigu Lietuvoje irgi būtų bandomas įvesti toks įstatymas, retušavimas niekur nedingtų, nes kiekvieno žmogaus grožio standartai yra skirtingi ir visi turi laisvę jį pateikti, kaip nori. Fotografė Akvilė prisimena, kai jos grožio suvokimas nesutapo su klientais:
„Aš padariau šeimyninę fotosesiją ir buvo akcentuojamas vaikas, kad daugiau daryčiau jo nuotraukytes ir ten nebuvo nieko kalbama apie retušavimą. Kai šeima gavo nuotraukas, aš gavau kiekvienos iš jų aprašą, ką aš turiu pakeisti. Tarkim, vaiko vidinėje šnervytėje snargliukas, man teko retušuoti, kad veido oda taptų „kaip porcelianinė“ ir man buvo labai keista, nes mano stilius nėra toks, kada aš nudrožiu odą. Man atrodo gražu, kai žmogus yra toks, koks jis yra.
O kitas atvejis buvo toks man ganėtinai skaudus likęs prisiminimas, kai buvo vestuvės ir nuotaka buvo su atvira suknele, o ant visos dešinės rankos bei krūtinės ląstos buvo labai didelis randas. Toks tikrai labai matomas, o aš, norėdama gero, tą randą visuose nuotraukose nuretušavau, palikau, kad ji būtų kaip modelis. Vėliau gaunu atsiliepimą, kad nuotraukos patiko, labai gražios, bet ar galite atstatyti randą. Aš klausiau kodėl, nes man kaip tik atrodė gražiau be jo. Tai buvo tokia istorija, kad nuotaka kartu su mama dalyvavo avarijoje, o jos mama žuvo ir ji norėjo tokio mažo prisiminimo, kaip tatuiruotės, kad mama yra šalia ir tai, kas liko nuo mamos. Tai vienas jautresnių dalykų, todėl nuo to laiko aš visada atsiklausiu, ką turiu retušuoti.“
Norvegijos vyriausybės teigimu retušuotų reklaminių nuotraukų žymėjimas socialiniuose tinkluose turėtų būti įvestas nuo 2022-ųjų liepos mėnesio. Toks pakeitimas galiotų Facebook, Instagram, Snapchat, Tiktok ir Twitter socialiniuose tinkluose.
