Socialinė žiniasklaida vis labiau įsiskverbia į mūsų gyvenimą ir verslą, todėl konkurencija dėl organinio pasiekiamumo tapo iššūkiu. Naujų bendruomenių atsiradimas keičia žaidimo sąlygas, o NFT suteikia įmonėms galimybę jame dalyvauti.
NFT (angl. non-fungible token) arba skaitmeniniai žetonai – palyginti naujas ir vis dar retai naudojamas produktas susisiekti su savo bendruomene, aplenkiant tradicinius rinkodaros kanalus. O be reikalo, nes NFT gali tapti pagrindiniu skaitmeniniu prekių ženklų ir jų vartotojų sąveikos tašku, kurį valdo pats prekės ženklas.
Nors žetonai daugiausia naudojami skaitmeniniams ištekliams pavaizduoti (konkretus vaizdas iš Bored Ape Yacht Club kolekcijos ar NBA video klipas), NFT technologija taip pat gali nustatyti unikalią patirtį, pavyzdžiui, faktą, kad dalyvavote renginyje, arba identifikuoti unikalų fizinio pasaulio objektą. Tam naudojamas skaitmeninis identifikatorius, kuris veikia kaip unikalus ir autentiškas NFT atributas.
Pavyzdžiui, kompanijos „Nike” CryptoKick patentas susieja „realaus gyvenimo” batų porą su NFT pagrindu sukurtu virtualiu dvyniu, sukurdamas ateitį Nikeland metavisatoje, kur galima aprengti savo avatarą nauja įmonės produkcija ir išsirinkti labiausiai patinkantį derinį.
Jau šiandien „OpenSea” prekyvietėje galima įsigyti futuristinius „Nike” Dunk Low modelio sportinius batelius už 0.5 ETH (apie 750 dolerių). Beje, 2021 metais pajamos iš „Nike” modelių NFT versijų sudarė 185 mln. dolerių.
Suprasti finansus
Į ką svarbu atsižvelgti įmonėms, norinčioms patekti į NFT erdvę?
Prieš būsimiems klientams pradedant pirkti ir parduoti jūsų žetonus, reikia užtikrinti šios investicijos tvarumą – daugeliu atžvilgių NFT paleidimas yra tarsi naujo verslo sukūrimas. Tačiau jis neapsaugotas nuo nesėkmės – perkant NFT prisiimama rizika, kad žetonas gali ir nuvertėti.
Sakykime, jūs išleidote savo prekės ženklo NFT, dovanojote juos lojaliausiems klientams, nes pagrįstai manote, kad jais prekiaujant išauga ir žetonų, ir paties prekės ženklo vertė. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kodėl ir kaip kinta NFT kaina.
Bendruomenė pati nustato pardavimo kainą, jais prekiaudama. Bet, jei nežinote bendruomenės motyvų ir planuojate visada parduoti NFT brangiau, tuomet šioje antrinėje rinkoje gali kilti netikėtumų.
Pavyzdžiui, „Pixelmon” NFT kaina nukrito dėl nekokybiškų herojų atvaizdų, „COVIDPunks” – dėl rekordinių komisinių mokesčių. Dėl pritrūkusių aktorės Milos Kunis TV šou epizodų NFT, jų netekę paskutiniai pirkėjai prarado beveik milijoną dolerių – nėra nieko blogiau už nusivylusius vartotojus.
Papasakoti auditorijai viską apie NFT
Informuokite, švieskite savo auditoriją apie tai, kas yra NFT, ir kaip juos įsigyti.
Daugelio žmonių požiūris į žetonus vis dar skeptiškas. Jie gali nežinoti, kas yra virtuali piniginė, kaip ją susikurti ar kaip apsaugoti savo lėšas vėliau. Būtina visa tai paaiškinti savo vartotojams. Tai paskatins priimti naujovę ir kartu persikelti į skaitmeninę erdvę.
Vienas geriausių būdų tai pasiekti – sukurti sekėjų bendruomenę. Tam pasitarnauti gali interneto svetainė, naujienlaiškių prenumerata, „Twitter“ paskyra ar „YouTube“ puslapis.
Didžioji NFT bendruomenės dalis šiuo metu yra „Twitter“, „Discord“ ir dalinai „Instagram“ platformose. Jos kardinaliai skiriasi nuo tradicinių socialinės žiniasklaidos platformų, tarkime, „Facebook“ ar „TikTok“.
Pavyzdžiui, daugelis žmonių NFT bendruomenėse dalyvauja anonimiškai, o tai reiškia, kad jie nenaudoja savo tikrų vardų, nuotraukų ar viešo prekės ženklo.
Tai yra priešinga platformoms, kurioms reikalingas tikras vardas, arba „TikTok“, kuri labai priklauso nuo prekės ženklo komunikacijos.
Taigi, NFT vartotojai mieliau bendrauja per pokalbį, o ne per paveikslėlį. Todėl pirmas žingsnis būtų sukurti bendruomenę, kuri perduotų pasauliui informaciją apie naująjį NFT. Šią užduotį efektyviausiai galima atlikti per „Discord“ pokalbių platformą. Čia taip pat galite rasti ir būsimų pirkėjų. Ir būtinai dirbkite su socialiniais tinklais, ypač „Twitter“. Ši paskyra yra privaloma kiekvienam, norinčiam sukurti savo NFT pristatymo būdą (angl. Airdrops).
Saudo Arabija buvo viena pirmųjų 2017 m. pasinaudojusių „Twitter“ platforma skelbti apie futuristinį NEOM miesto Raudonosios jūros pakrantėje metaversijos projektą. Šalis investavo 1 milijardą dolerių į būsimo miesto skaitmeninį dvynį virtualiame pasaulyje, kuris leis lankytojams vienu metu būti NEOM tiek fiziškai, tiek virtualiai kaip avataras ar holograma.
Ilgalaikė NFT strategija verslui
Kurdamas NFT, rinkodaros specialistas ar verslo savininkas turėtų visada sau atsakyti į klausimą, kokia viso to nauda? Kaip tai gali pritraukti naujos auditorijos? Kokią prieigą tai suteikia žetoną įsigijusiam asmeniui?
Daugelis kompanijų deda dideles viltis į NFT ir nekantrauja sukurti savo pirmąjį projektą, tačiau greitis nėra svarbiausia. Dažnai NFT projektas pradedamas neturint plano, gerai paruoštos rinkodaros strategijos ar jau patikrintų metodų, kaip efektyviai pranešti bendruomenėms apie naujus žetonus. Neatsižvelgdami į šiuos aspektus, NFT gali žlugti taip pat, kaip ir bet kuris naujas verslas.
Kurti NFT reikia taip pat, kaip ir naują prekės ženklą. Tai neturi būti laikinas ar vienkartinis projektas. Kaip ir prekės ženklas, sėkmingas NFT egzistuos visada.
Jei jau turite prekės ženklą, kuriant NFT svarbu nuspręsti, kokią pridėtinę vertę jam suteiks žetonas.
Pelningiausi NFT pritaikymo pavyzdžiai
Didieji prekių ženklai jau išmoko pasipelnyti iš NFT pardavimo.
„Dolce & Gabbana” 25 mln. dolerių užtikrino 9 žetonai iš 2021 m. Collezione Genesi kolekcijos. Įdomu tai, kad kolekcijoje buvo ir skaitmeniniai, ir materialūs modeliai.
Fiziniai buvo pristatyti parodoje Venecijoje, virtualūs – prabangioje NFT prekyvietėje UNXD.
„Tiffany&Co” uždirbo 12 mln. dolerių, kai įmonės vadovas Alexanderis Arno pakeitė savo socialinių tinklų avatarą į gerai žinomo CryptoPunks (#3167) atvaizdą, o po kelių mėnesių kompanija pristatė vienintelį CryptoPunks rožinio aukso pakabuką su emaliu, safyru, rubinu ir geltonu deimantu. Tik pirmieji 250 pirkėjų galėjo įsigyti teisę sukurti savo nuosavą NFT pakabuką „tik” už 50 tūkst. dolerių.
„Adidas” sugeneravo 10 mln. dolerių, kai 2021 metų pabaigoje pardavė tūkstančius žetonų iš savo pirmosios NFT kolekcijos už 0.2 ETH (apie 300 dolerių) per kelias valandas. Kiekvienas jų buvo su atvaizduotu įmonės teminiu gobtuvu.
Ko tikėtis verslui – NFT perspektyvos
NFT niekur nedings ir tai nėra tik mados reikalas. Jau dabar tai didžiulis potencialas beveik visų verslo sektorių įmonėms, kurios ieško būdų, kaip įtraukti žetonus į savo prekės ženklų rinkodarą.
Kol kas visi įpratę galvoti apie NFT tik kaip apie žetonus, kurie naudojami parduodant skaitmeninius kūrinius, tačiau tai nėra jo pagrindinė paskirtis. Tai ir naujas pajamų šaltinis, ir priemonė padidinti klientų lojalumą bei pasitenkinimą.
Naujos technologijos, tokios kaip „Veracity Protocol“, leidžia sukurti į NFT užšifruotus skaitmeninius fizinių objektų charakteristikų identifikatorius. Tokiu būdu NFT gali perkelti socialinę žiniasklaidą ir vartojimo tendenciją į visai kitą lygį – žetonai suteiks vartotojams galimybę autentiškai įvairinti savo neskaitmeninį gyvenimą skaitmeninėje erdvėje.
Pavyzdžiui, ar stovėjote eilėje, norėdami nusipirkti naują „iPhone“ jo išleidimo dieną? Ar buvote populiarios grupės koncerte, kol ji išgarsėjo? O gal norėtumėte neįkyriai pademonstruoti savo firminį garderobą virtualiems draugams? Ateities virtualiose erdvėse bus galima dalintis NFT, susijusiais su kiekvienu iš šių įsigijimų, o jų pateikimo parinktys, stilius ir puošnumas priklausys tik nuo jūsų.
Galbūt NFT diskusijos vyks dažniau „Facebook“, „TikTok“ ir kitose tradicinėse socialinėse žiniasklaidos priemonėse, o ne tik „Twitter“ ir „Discord“. Ir galbūt ateityje jie net nebus vadinami NFT. Tačiau tai ypač perspektyvi, nors tuo pačiu ir sunkiai nuspėjama, metavisatos rinkodaros sritis. Ją nulems vartotojai, kurie tampa vis labiau išmanantys ir reiklūs.
