„NetBlocks“ yra bene didžiausia skaitmeninių teisių, kibernetinio saugumo ir interneto valdymo situaciją tirianti ir prižiūrinti nevyriausybinė organizacija. Jos duomenimis remiasi didžiausi pasaulio naujienų portalai, tad „NetBlocks“ yra vienas objektyviausių šaltinių interneto cenzūros temoje. Pastarojoje tyrimus aktyviai atlieka ir „Surfshark“, tad sujungę jėgas tikimės apie pamatinių žmogaus teisių į laisvą žodį ir mintį suvaržymus kalbėti gerokai plačiau“, – sako Vytautas Kaziukonis, „Surfshark“ vadovas.
Partneriai sieks, kad bendra organizacijų patirtis ir gerosios praktikos leistų ne tik išsamiau kalbėti apie interneto cenzūros problemą, bet ir padėtų su ja kovoti.
„Surfshark“ šioje temoje yra nepakeičiamas partneris, tad nekantraujame sustiprinti mūsų santykius ir kuo didesniam skaičiui žmonių visame pasaulyje padėti užtikrinti tinkamą kibernetinę apsaugą, prieigą prie laisvo interneto ir pagrindines žmogaus teises. Interneto cenzūros krizių metu vien pasirūpinus sklandžia komunikacija galima prisidėti prie žiniasklaidos laisvės, demokratijos apsaugos ir net gyvybių gelbėjimo“, – sako Alpas Tokeris, „NetBlocks“ vadovas.
„NetBlocks“ jau ne vienerius metus stebi situaciją skaitmeninių teisių, kibernetinio saugumo ir tinkamo interneto valdymo srityse bei rengia nepriklausomas ataskaitas, ypač vertinamas pasaulinės žiniasklaidos ir ekspertų. Organizacijos būstinė šiuo metu yra Londone, ji priklauso ir yra valdoma žmogaus teisių aktyvisto Alpo Tokerio.
Interneto blokavimų skaičius auga
Interneto cenzūra yra kur kas platesnė problema, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Surfshark“ duomenimis, per pastaruosius septynerius metus 1 iš 3 pasaulio valstybių buvo bent kartą užblokavusi internetą, siekiant pažaboti gyventojų politinę mobilizaciją.
Vien 2022 m. fiksuojami mažiausiai 72 interneto ryšio sutrikdymo atvejai, paveikę beveik 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausiai Azijoje. Absoliuti dauguma (85 proc.) šiemet nutikusių incidentų fiksuojami Indijoje bei Džamu ir Kašmyro regione.
„Socialinių tinklų uždraudimas ar laikinas išjungimas tapo vis dažnesne priemone autoritariniams režimams kontroliuoti žodžio laisvę. Dažniausiai incidentai pasitaiko rinkimų kontekste arba kylant visuomeniniams judėjimams, protestams. Socialinių tinklų blokavimai paplitę šalyse, kur vyriausybės kontroliuoja interneto infrastruktūrą. Taip jos gali bet kuriuo metu akimirksniu išjungti prieigą prie laisvą žodį užtikrinančių priemonių ir stabdyti bet kokią nepalankią nuomonę ar pilietinį judėjimą“, – aiškina V. Kaziukonis.
Anot eksperto, Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse tokių atvejų iki šiol nebuvo užfiksuota, tačiau prieiga prie interneto ypač suprastėjusi Ukrainoje. „NetBlocks“ neseniai pasauliui pristatė Ukrainos interneto analizę, kuri parodė, jog Rusija okupuotoje Charkovo teritorijoje išjungė internetą. Kartu ukrainietišką interneto infrastruktūrą pakeitė rusiška, pritaikydama nukreipimo (angl. rerouting) strategiją, kuri leido kontroliuoti informacijos srautą okupuotame regione.
„Surfshark“ tyrimų duomenimis, per pastaruosius septynerius metus interneto cenzūra fiksuota mažiausiai 76 valstybėse ir paveikė 5,7 mlrd. žmonių. Daugiausiai interneto ir socialinių tinklų blokavimų per šį laiką taip pat fiksuojama Azijoje.
