Pradėjus galioti įstatymui dėl alkoholio reklamos draudimo nesibaigia neatsakyti klausimai dėl jo įgyvendinimo. Štai socialiniuose tinkluose, sakoma, žmonės apie alkoholį gali kalbėti ar jo nuotraukas kelti kiek tik širdis geidžia, net jei juos stebi daugiau sekėjų nei kai kurias žiniasklaidos priemones. Nors kartais juos visgi gali nubausti. Kada? Tada, kai Narkotikų, tabako ir alkoholio ir kontrolės departamentui (NTAKD) atrodys, kad taip reikia.

Aišku, kad neaišku

Įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui socialiniuose tinkluose apstu ironiškų įrašų apie tai, ką galima minėti savo įrašuose, diskusijų, ar už kokias nuotraukas galima susilaukti baudų. NTAKD ramina, kad nors alkoholio reklamos socialiniuose tinkluose negali kelti gamintojai ar platintojai, fiziniams asmenims, esą, kalbėti apie alkoholį ar jį rodyti niekas nedraus.

NTAKD pabrėžia, kad alkoholio gamintojai ar platintojai informaciją apie savo gaminius gali skelbti savo internetinėse svetainėse, kur žmonės ateina tikslingai, o feisbuke ar kituose socialiniuose tinkluose to daryti joms negalima, nes informaciją gali pamatyti ir tie, kam ji neaktuali. O kaip bus, jei tie patys žmonės netyčia pamatys apie alkoholį kalbant ne prekės ženklų atstovus, o fizinius asmenis? Galbūt yra kažkokie konkretūs kriterijai, kas nulems, bausti ar ne, pavyzdžiui, turimų sekėjų skaičius?

„Fiziniai asmenys turi teisę skleisti ir gauti informaciją, diskutuoti apie alkoholinius gėrimus, dalintis asmeniniais įspūdžiais ar foto nuotraukomis įvairiais būdais – tarp jų ir socialiniuose tinkluose. Tačiau tais atvejais, kai fizinis asmuo už atlygį įmonės užsakymu skleis alkoholio reklamą bus taikoma atsakomybė. Vien turimų sekėjų konkretus skaičius lemiamos reikšmės neturi. Departamentas kiekvienu individualiu atveju vertins faktinių aplinkybių visumą“, – NTAKD vardu atsakymą pateikė departamento specialistas Jonas Žala.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Aistės Žilinskienės nuomone, tokie migloti atsakymai parodo, kad klausimas, kaip bus įgyvendintas alkoholio reklamos draudimas nebuvo išdiskutuotas.

„Akivaizdu, kad taip palikti negalima, nes neatsižvelgta į interneto medijų, naujųjų medijų specifiką, kur kiekvienas žmogus gali turėti feisbuko profilį su gerokai didesniu lojalių sekėjų skaičiumi negu kokio nors leidinio tiražas arba naujienų portalo auditorija. Tai reiškia, kad jis daro poveikį didesnei auditorijai. Dabar kiekvienas žmogus gali kurti savo mediją ir nors jis skleidžia kitokio pobūdžio informaciją, jis vis tiek daro įtaką visuomenei per viešos informacijos skleidimą. Aišku, kad reikėtų subalansuoti ir nustatyti kažkokias bendras taisykles, kad visi žinotų vienodas gaires“, – komentavo ji.

Ne viskas taip paprasta: įrašai apie alkoholį feisbuke gali prišaukti baudą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tiesą pasakius, man kažkuria prasme gaila NTAKD, dėl to, kad jie yra įsprausti į tam tikrą situaciją, kur jie turi išaiškinti tai, kam jie neturi jokio išaiškinimo. Čia tikriausiai yra viena iš tų situacijų, kur priimami tam tikri sprendimai ir nelabai galvojama apie tai, koks bus praktinis tų sprendimų įgyvendinimas“, – sakė agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas.

Patikrinti, ar sumokėta – neįmanoma

Nors iš NTAKD atsakymų panašu, kad esminiu draudimų fiziniams asmenims kriterijumi bus tai, ar už informacijos skleidimą buvo sumokėta, techniškai patikrinti, ar tai buvo padaryta, neįmanoma.

„Jei žmogus pats tiesiogiai to neparašė, tu niekada neatskirsi, ar tai jo vidinis įsitikinimas ir nuomonė, ar tą vidinį įsitikinimą padiktavo kažkokia suma iš tos prekės platintojo ar gamintojo. Jei nėra oficialių sąskaitų, niekur nedeklaruota, gal net nesumokėta, o, pavyzdžiui, paprašyta ar atsiskaityta natūra, neįmanoma būti tikram, už kurį turinį buvo atsiskaityta, už kurį – ne“, – aiškino A. Žilinskienė.

A. Žakas antrina, kad techniškai atskirti, jei tai nėra verslo puslapio remiamas turinys, neįmanoma: fiziniai asmenys, jei nėra susikūrę savo vardu verslo puslapių, mokėti už didesnį savo įrašų matomumą negali.

„Norint patikrinti, ar nesumokėta, reikėtų nebent kreiptis į teisėsaugą, kad duotų prisijungimus prie tų žmonių sąskaitų, tikrinti jų sąskaitas, ar nebuvo padaryta kokių nors pavedimų. Bet vėlgi, mes gi gyvename išmaniame amžiuje, nebūtina padaryti tiesiogiai alkoholiui pavedimų į žmogaus sąskaitą“, – pastebėjo jis.

A. Žako nuomone, net jei tai būtų įmanoma patikrinti, tai, ar už reklamos skleidimą buvo sumokėta, nėra pakankamai pagrįstas argumentas, ar ją reikia drausti. Galų gale, be oficialios reklamos yra ir paslėpta reklama, kurią fiksuoti yra dar sunkiau.

„Gal tada reikia grįžti prie reklamos įstatymo išaiškinimo: kaip aš jį suvokiu, reklamos įstatymas sako, kad jei bandoma vienokia ar kitokia informacija padaryti įtaką priimti kažkokį sprendimą, tą dalyką turbūt reikėtų traktuoti kaip reklamą. O dabar klausimas, ar tas dalykas taikytinas žmonėms, fiziniams asmenims, ar ne? Pamodeliuokime kitą situaciją: jei man, tarkime, sumokėjo koks nors alkoholio gamintojas, aš viešai apie tai neskelbiu socialiniuose tinkluose, bet draugams pasakoju, koks geras gėrimas X, čia bus reklama, ar nebus? Jeigu aš galiu gauti baudą, tai tik tuo atveju, jei mano draugai kažkam papasakos, kad aš čia reklamavau? Kaip visa tai veiks ir koks bus visas tas mechanizmas? Arba jei aš esu paprastas žmogus, neturiu jokių sąsajų su alkoholiu, jo gamintojai ar platingojai man nieko nemoka, bet aš nusprendžiu savo kanale mokyti gerti degtinę, pagal šitą išaiškinimą aš galiu tai daryti“, – pastebėjo jis.

Arijus Žakas
Arijus Žakas
© DELFI / Andrius Ufartas

A. Žakas atkreipia dėmesį, kad neaišku ir kaip elgtis su archyviniu turiniu. „Jei, tarkime, yra internetiniai puslapiai, arba tinklaraščiai, kuriuose yra prieš trejus metus rašyti straipsniai apie kokį nors gėrimą, ar dabar nuo sausio pirmos dienos tuos straipsnius reikėtų ištrinti, ar juos galima palikti kaip istorinį šaltinį? Taip pat visa medžiaga „Youtube“, kuri yra iš Lietuvos pasiekiama, jos apie alkohlį galima rasti krūvas, koks skirtumas, ar tą informaciją paskelbė prekės ženklas, ar tiesiog žmogus?“, – logikos spragas vardino jis.

Reguliuoja beprasmiškais būdais

A. Žakas sako visiškai sutinkantis su tuo, kad alkoholizmas Lietuvoje – didžiulė problema, kurią būtina spręsti, tačiau tokios priemonės prieštarauja logikai.

„Dabar bandoma sureguliuoti tuos medijų kanalus, kurie patys iš savęs turi reguliavimo funkciją. Feisbukas riboja amžių: ten galima rodyti turinio žmonėms, kurie nėra tam tikro amžiaus, itai jei mes sakome, kad neleidžiame pirkti alkoholio žmonėms iki 20 metų, kodėl mes negalime rodyti reklamos žmonėms, kuriems yra virš 20 metų?“, – svarstė jis.

Tai, kad kartais vaikai užsiregistruoja feisbuke pameluodami savo amžių, jam neatrodo pakankamas argumentas.

„Jei vaikai užsiregistruoja pažeisdami feisbuko taisykles, nereiškia, kad visi turi kentėti dėl to, kad vaikai apeidinėja sistemą. Aš suprantu, kad yra tam tikri medijų kanalai, kurie negali sukontroliuoti, pavyzdžiui, lauko reklama. Tu negali pastatyti lauko reklamos taip, kad jos nematytų vaikai, bet internetas yra visiškai kontroliuojamas. Paimkime dar kitą pavyzdį, naujienlaiškius. Jei, tarkime, aš esu užsiprenumeravęs mėgiamo šampano naujienlaiškį, noriu žinoti, kas su juo vyksta, tai pagal naują išaiškinimą aš dabar negaliu jo gauti, nepaisant to, kad aš pats sutikau, dėl to, kad tenyra draudžiama informacija. Čia kažkoks chaosas, kuriame sunku susigaudyti, nes, man atrodo, nesusigaudo net tie, kurie turėtų susigaudyti“, – sakė A. Žakas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją