Siūlomos įstatymo pataisos
Nuo praėjusių metų imtasi priemonės siekiant padėti kovoti su priklausomybe – atsirado galimybė pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Visi prašymai registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kurio duomenimis, dar 2018 m. kovo pabaigoje įregistruoti 3537 prašymai, iš jų 85 proc. pateikė 18–40 metų asmenys.
Remiantis Seimo internetinėje svetainėje pateikiama informacija, rudenį bus svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo pataisos.
Siūloma į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus neįleisti nepilnamečių ir žmonių be asmens dokumento. Jų būtų prašoma iš visų norinčiųjų lošti, nes atsisakoma nuostatos, kad amžius būtų tikrinamas tik kilus abejonėms. 18 metų neturintys asmenys negalėtų dalyvauti ir nuotoliniuose lošimuose.
„Kai nebus patrauklios reklamos, ji bus negyva, nejudanti, mažiau žmonių rinksis azartinius lošimus, kurie kartais labai romatizuojami,“ – pristatydama pataisas, sakė viena pataisų iniciatorių „valstietė“ Laimutė Matkevičienė, kuri šiuo metu yra ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė.
Kiti siūlymai apribotų informacijos apie lošimus sklaidą internete, pavyzdžiui, neleistų nukreipimų į kitas svetaines. Svetainėse, kuriose yra vaikams ir paaugliams skirta informacija, būtų draudžiama bet kokia su azartiniais lošimais susijusi informacija.
Seimas balandį kartą jau buvo atmetęs „valstiečių“ idėją suvaržyti azartinių lošimų reklamą.
Kyla klausimų dėl priemonių tikslingumo
Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis, komentuodamas Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pasiūlymą padaryti lošimų reklamą „nepatrauklią“, atkreipia dėmesį į tai, kad priėmę tokį sprendimą būtume išskirtinė šalis, tačiau nebūtinai gerąja prasme.
„Pati formuluotė yra ganėtinai absurdiška. Tiesiog reikia į ją įsiklausyti. „Nepatraukli reklama“ – kas tai per išradimas, kuriuo Lietuva tikriausiai ruošiasi nustebinti pasaulį. Pažvelkime į kitą sritį. Sakykime, kai kurie žmonės turi antsvorio – tai maisto produktų reklama turi tapti nepatraukli? Matome akivaizdų prieštaravimą. Jeigu lošimų sritis pripažįstama verslo ir laisvalaikio sritimi, tai kitas klausimas iš karto turėtų būti ar ji Lietuvoje yra pernelyg išplitusi. <...> Nėra jokio argumento tvirtinti, kad Lietuvoje lažybos, loterijos ar kiti azarto poreikio tenkinimo būdai yra per daug paplitę. Mes galime Lietuvą lyginti su aplinkiniais kraštais pagal pinigų kiekį vienam žmogui, išleidžiamą šitoje srityje, ir palyginti pagal priklausomybių kiekį 100 tūkst. gyventojų. Kaip ir tyrime, pamatysime, kad Lietuvoje lošimai, loterijos, azarto tenkinimas yra gana gerai sureguliuotas ir kad jam skiriami pinigai finansiškai gana pastebimai atsilieka nuo aplinkinių kraštų“, – teigia G. Navaitis.
Anot jo, kad esminė problema, kurią jis įžvelgia šiuose siūlymuose – kaštų ir naudos santykio nepaisymas.
„Tokioje situacijoje galima klausti, kam reikia papildomų priemonių. Šitas klausimas nėra užduodamas pasižiūrėjus į debesis. Jis turėtų būti užduodamas valdžiai nuolat tokiu aspektu: yra išlaidos, yra kaštai ir yra numanoma nauda (ką tikimasi laimėti). Jeigu kaštai yra ypač dideli, o naudos jokios arba ji labai nedidelė, akivaizdu, kad reikia ieškoti kitų priemonių.
Pavyzdžiui, mano požiūriu, patekimo į lošimo vietas ypatingo sugriežtinimo situacija yra perteklinė kaip tik dėl kaštų, skiriamų šiai sričiai. Visai sutikdamas su tuo, kad reikia kontroliuoti žmones, kurie turi priklausomybę nuo lošimo, siūlau sąlyginai daug mažiau kainuojantį sprendimą – kad laimėjimų atsiėmimas būtų kontroliuojamas. Kad tie, kurie nori atsiimti laimėjimą, būtų įvertinami. Galėtų būti nustatoma riba, kad ir 1– 5 eurai būtų nekontroliuojami. Išlaidos, už kurias kažkas sumokės, galėtų būti panaudotos daug tikslingiau ir galėtų būtų nukreiptos į pagalbą žmonėms, turintiems priklausomybę“, – sako profesorius.
Pasak G. Navaičio, šiai sričiai skiriama daug lėšų, tačiau jų panaudojimas kelia abejonių – siūlomos priemonės brangios ir susikoncentruojama ne į probleminio lošimo šaknis bei pasekmes.
„Reklamos ribojimas irgi yra tam tikras lėšų perskirstymas, patekimo į lošimo salonus ribojimui, norint sukurti visą šitą sistemą, irgi reikalingos didelės lėšos. Jeigu jos būtų skiriamos turintiems priklausomybes, manau, kad efektas būtų žymiai didesnis. Tie skaičiai keičiasi, bet, sakykime, galime kalbėti apie 4 tūkst. užsiregistravusių (Apribojusių teisę lošti registre – DELFI). Tai reiškia, kad tie žmonės bent jau bando savo priklausomybę kontroliuoti, užsiregistravo, daro kažkokį veiksmą. Tai ką mes, kaip valstybė, kaip visuomenė, darome toliau – mes jiems jokios realios pagalbos nesuteikiame. Sakome: „na, užsiregistravote, tai mes dabar žiūrėsime, kad nepakliūtumėte“, o psichoterapinė pagalba? 4 tūkst. galimų pacientų – kur tie specialistai, kurie dirba su jais? Vietoje to, kad nukreiptume lėšas pagalbai jiems, užsiimame veikla, kurioje kaštų ir naudos sugretinimas rodo, kad išlaidos yra didelės, o nauda sąlyginai maža“, – sako G. Navaitis.
Kita priemonė, kurią psichologas siūlytų apsvarstyti ir laikytų efektyvesne – atsigręžti į švietimą. Remiantis Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, ketvirtadalis piliečių pirmą kartą pabando lošti iš pinigų nesulaukę 18.
„Jei nesikabinėtume prie reklamos, o nukreiptume lėšas į mokyklas darbui su nepilnamečiais, mano supratimu, lėšos būtų panaudotos daug efektyviau. Kodėl to neatsiranda? Dėl biurokratijos. Akivaizdu, kad įvesti atskirą priklausomybių kursą mokykloje nesugebėsime, kiekvieną savaitę vykstanti priklausomybių prevencijos pamoka – per daug. O galėtume į kitus kursus integruoti kokias tris pamokas per metus, supažindinti su įvairiomis priklausomybėmis, kaip jos atsiranda, kaip užkirsti joms kelią. To nėra. Matome principą, kad šitoje srityje kaštai būtų mažesni, o nauda – neabejotinai didelė.“
Ištyrė lietuvių lošimo įpročius
Mykolo Romerio universiteto tyrėjai, kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“ pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai ištyrė Lietuvos gyventojų lošimo įpročius, palygino juos su analogiškais įpročiais Jungtinėje Karalystėje (JK) ir šiemet pristatė išvadas. Prof. G. Navaitis yra ir tyrimą atlikusios mokslininkų grupės atstovas.
Tyrimas atskleidė, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos Lietuvoje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas – nelošia vos 31,4 proc. šalies gyventojų. Tačiau mokslininkai konstatavo, kad dabartinė azartinių lošimų, lažybų ir loterijų valstybinis reguliavimas ir lošimų organizatorių vykdoma savireguliacija Lietuvoje pakankamai veiksminga.
Laisvalaikio praleidimo būdas perauga į problemą tada, kai pomėgis lošti slepiamas nuo aplinkinių, darosi sudėtinga jį kontroliuoti, pradedama lošti net tada, kai žmogus neturi tam pinigų ir tai pradeda kelti susirūpinimą artimiesiems.
Probleminių lošėjų dalis, remiantis tyrimo išvadomis, sudaro labai mažą dalį lošiančių asmenų – 98 proc. lošėjų įvardinami „laisvalaikio lošėjais“, per vidurį – nedidelė probleminių lošėjų grupė, kuriai priklausantys lošėjai gali liautis lošę, arba gali tapti patologiniais lošėjais ir mažiausia dalis – patologiniai lošėjai.
Trys populiariausi azarto tenkinimo būdai Lietuvoje (respondentai galėjo nurodyti daugiau nei 1 atsakymą): loterijos bilietų (65,3 proc.), momentinės loterijos bilietų (35,3 proc.) bei internetinis loterijos bilietų pirkimas ar dalyvavimas e-loterijose (5,5 proc.).
„Dar viena svarbi tyrimo išvada – įsitraukimas į azartinius žaidimus iš esmės nekinta. Tai reiškia, kad didžioji lošti pradėjusių žmonių dalis gali lengvai nutraukti lošimą, o dalies įsitraukimas dėl įvairių priežasčių net mažėjo“, – tyrimą anksčiau komentavo profesorius.
„Top Sport“ atstovas: negyvename iš probleminių lošėjų ir tikrai nenorime iš jų gyventi
Naujasis įstatymas planuoja imtis ir nuotolinių lošimų srities. Populiariausios lažybų internetu platformos visoje Lietuvoje „Top Sport“ atstovas, teisininkas Karolis Vinciūnas teigia, kad lažybų sektoriuje tokie problemos mastai nėra matomi.
„Save tapatiname su tokiais pakankamai mažo įsitraukimo ir mažos rizikos lošimais, kaip loterijos, nors loterijos oficialiai nėra Lietuvoje azartinių lošimų sektorius, tai yra loterijų sektorius, reglamentuotas atskiru įstatymu. Neseniai atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad vis tik įsitraukimas į loterijas yra pakankamai didelis ir tai vis tik yra pinigų išleidimas pramogai siekiant išlošti daugiau pinigų, tai sakyčiau mes save galime laikyti panašiame lygmenyje, kaip loterijos“, – teigia, K. Vinciūnas.
Jei žmogus pateikia prašymą apriboti jo teisę lošti, toks prašymas įsigalioja visose antžeminėse ir nuotolinėse lošimų vietose. K. Vinciūno teigimu, reglamentuojant lošimų tvarką neatsižvelgiama į skirtingas jų ypatybes.
„Lažybose tu gali ir metus laukti rezultatų, jei pateikei spėjimą prieš sezoną, kas išloš pasaulio čempionatą, palyginus su tuo, kad ruletėje per valandą gali pralošti dešimt tūkstančių. Tai visiškai skirtingi azartiniai lošimai, bet, kas liečia Apribojusių teisę lošti registrą, reglamentuojamą jų kontrolę, įstatymų leidėjas bent jau kol nusprendė neskirti jų ir sutapatina visus.“
Pasak jo, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos turimame atsakingo lošimų organizavimo kodekse numatoma, kad probleminiams lošėjams, nebūtinai tik tiems, kurie pateikė prašymą apriboti jų teisę lošti, nebūtų suteikiama galimybė dalyvauti lošimuose.
Kalbėdamas apie siūlomas įstatymo pataisas, teisininkas pateikia savo įžvalgas apie tai, į ką reikėtų atsižvelgti siekiant priimti, jo teigimu, objektyvesnius sprendimus.
„Mūsų pozicija yra labai aiški – mes tikrai nesame nusistatę prieš protingus reklamos apribojimus, bet yra du dalykai: ribojimai turi būti protingi. Kad ir kaip bebūtų, mūsų sporto finansavimo programa neveikia arba veikia prastai ir sportui reikia privačių rėmėjų. Šiuo metu lošimų bendrovės yra vienos iš pagrindinių remiančių didžiąsias komandas, todėl turi būti palikta galimybė remti ir apie tai informuoti. Nebūtinai marketinginiais veiksmais, bet bent jau taip, kad logotipas ant marškinėlių galėtų likti. Naujame įstatymo projekte į tai atsižvelgta. “, – lažybų organizatoriaus poziciją aiškina K. Vinciūnas.
Tūkstančiai pasirenka save apriboti
Per dieną Lošimų priežiūros tarnyba sulaukia vidutiniškai 11 skambučių iš norinčių pasikonsultuoti asmenų. Pasak tarnyboje dirbančios vyr. specialistės psichologės Tatjanos Veromej, skambinantieji tik kartais papasakoja, kaip įsitraukė į lošimus.
„Apskritai, priklausomybė nuo lošimų, kaip diagnozė, yra impulsų sutrikimas. Žmogus negali suvaldyti savo impulsų. Kai kyla noras, jam sunku pačiam save suvaldyti tuo momentu. Kuo šie prašymai svarbūs ir kodėl svarbu, kad jo laikytųsi visi organizatoriai – impulsas sukyla ir praeina. Tuo momentu jis gali nesusivaldyti ir ateiti, bet jam pasako „ne“, tada nusiramina, impulsas praeina“ – aiškina specialistė.
Specialistės nuomone, didžiausia problema yra tai, kad tarp mūsų jau yra žinoma kaip, ką daryti su alkoholiu ir cigaretėmis, kokios rizikos, bet apie lošimą mūsų visuomenė kol kas nėra informuota. Tai, anot jos, yra svarbi prevencijos priemonė.
„Labai svarbu informavimas, ką mes ir darome. Reikia supažindinti žmones su tuo, kokie gali būti lošimų padariniai ir pasekmės, kaip atpažinti jas – mūsų visuomenė nežino nieko. Kartais ir psichologai, ir psichiatrai nelabai įsivaizduoja, kas taip per reiškinys. Dėl to važiuojame į mokyklas ir ten mokytojams, paaugliams, psichologams, kitur – kariams, policininkams pasakojame apie tai norėdami pasiekti kuo daugiau žmonių, kad jie žinotų, kas tai per dalykas, kaip save stebėti, suprastų, kaip elgiasi žmogus, kai pramogauja ir kaip pastebėti, kad jis jau gali atsidurti rizikos grupėje. Tokio švietimo reikia tam, kad žmonės negalvotų, jog pabandys ir „bus kaip bus“, o žinotų, kokios yra rizikos, kaip save stebėti“, – mano specialistė.
Dėl azartinių lošimų įstatymo pataisų savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. T. Veromej teigia, kad ši priemonė iš tiesų veiksminga ir populiaresnė nei tikėtasi.
„Mes tų prašymų gaudavome panašioje savanoriškoje programoje. Dabar per dieną gauname tiek, kiek anksčiau per savaitę, o per mėnesį tiek, kiek anksčiau per metus. Tokio srauto nesitikėjome, tikėjomės, kad gal net sumažės, nes čia visgi registras, pas mus juk žmonės bijo dėl tų duomenų. Tačiau suveikia šita priemonė, bent laikinai tai tikrai padeda žmonėms“, – sako psichologė.