Šešiolika naujienų agentūrų susibūrė į bendrą Europos Sąjungos finansuojamą Europos naujienų redakciją („European Newsroom“), kuri nuo sausio platins informaciją apie Bendriją ir narystės bloke siekiančias šalis, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Prie šios bendros iniciatyvos, vadovaujamos Vokietijos naujienų agentūros DPA, prisijungė prancūzų AFP, ispanų EFE ir „Europapress“, taip pat didžiausios naujienų agentūros iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Italijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos.

Iniciatyvoje taip pat dalyvauja naujienų agentūros iš ES nepriklausančių kaimyninių šalių Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos, rodo Europos Komisijos paskelbtas sąrašas.

Naujienų redakcija įsikurs Briuselyje ir bus finansuojama Europos Komisijos, kuri 2022–2023 metams jai skirs iki 1,76 mln. eurų.

„Šiuo nauju žingsniu stipriname Europos informacijos erdvę ir plečiame piliečių prieigą prie kokybiškos informacijos“, – pirmadienį Europos žiniasklaidos forume sakė už ES vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas.

Naujienų agentūros darbu Europos naujienų redakcijoje užsiims greta savo įprastos kasdienės veiklos.

„Dauguma šių agentūrų susiburs vienoje vietoje, kur galės dalytis informacija visais europiniais klausimais, drauge kreiptis dėl interviu ir skelbti dalį parengtos medžiagos tam skirtoje svetainėje“, – nurodė AFP.

Agentūra pridūrė, kad Europos naujienų redakcijoje dirbsiantiems žurnalistams bus rengiami specializuoti mokymai, ypač dėl skaitmeninių įgūdžių ir faktų tikrinimo.

Agentūrų aljansas laimėjo Europos Komisijos organizuotą konkursą. Europos Komisija taip pat rengia Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kurį ketinama pristatyti ateinančiais metais. Anot Th. Bretono, šiuo aktu siekiama „užtikrinti ES žiniasklaidos rinkos neliečiamumą ir nepriklausomumą“.

Eurokomisaras atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria kai kurios žiniasklaidos priemonės dėl „valdžios kišimosi, viešosios žiniasklaidos politizavimo ar žiniasklaidos priemonių koncentracijos kelių savininkų rankose“, keliančių grėsmę redakcijų nepriklausomybei.

Th. Bretonas pažymėjo, kad tradicinė žiniasklaida susiduria su sunkumais dėl toliau mažėjančių reklamos pajamų. Anot jo 2020 metais televizijos pajamos, gaunamos iš reklamos, sumenko 10 proc., o laikraščių – net 80 procentų; tuo metu jų konkurenčių interneto platformų pelnas augo.

BNS