Akmenės savivaldybė, pristačiusi savo planus turėti naują miesto prekės ženklą, sulaukė bendruomenės pasipiktinimo. Vietos gyventojai, siūlydami savo sukurtas miesto logotipo alternatyvas, sako labiausiai pykstantys dėl to, kaip buvo atsirinkti kūrėjai: logotipą, kartu su komunikacijos strategija, kūrė Savivaldybės tarybos narės dukrai ir žentui priklausanti įmonė.

Meras interesų konflikto neįžvelgia

Sukurti prekės ženklą miestui – nelengva užduotis nė vienai agentūrai: kone visi tokie ženklai neįtinka bent daliai bendruomenės, tad tenka atlaikyti kritikos bangą. Tačiau Akmenės gyventojai, pradėję iniciatyvą, kurioje siūlo savo logotipo versijas, sako suprantantys, kad dėl skonio nesiginčijama, tačiau jiems kliūna pats atrankos procesas – apie tai verda diskusijos bendruomenės feisbuke grupėje „Kas vyksta Akmenėje“.

Naują prekės ženklą Akmenei už 8500 eurų sukūrė 2018 m. spalį įkurta bendrovė „Lestrade Group“, priklausanti Akmenės savivaldybės tarybos narės Birutės Kulvinskienės dukrai Rimantei Kulvinskytei ir jos vyrui Povilui Miškiniui-Eidukoniui.

Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas sako nieko blogo čia nematantis: pasak jo, suma buvo per maža, kad skelbti viešą konkursą, o apklausus tris galimus tiekėjus, „Lestrade Group“ variantas pasirodė geriausias.

„Iš tikrųjų mes iš kompanijos pirkome net ne ženklą, o komunikacijos strategiją, kurią norėjome išnaudoti trimis kryptimis: turizmo, verslo ir paprastiems gyventojams, kodėl gera gyventi Akmenėje. Bet jie, kaip aš juokauju, ant savo galvos pasiūlė dar ir prekės ženklą padaryti, kuris būtų kaip mūsų išskirtinumas“, – komentavo V. Mitrofanovas.

Meras negalėjo įvardinti, kas buvo kitos apklaustos kompanijos, bet teigė žinantis, kad kandidatų buvo bent trys. „Aišku, aš matau, kad vėl politikuojama, kadangi vienas iš susijusių asmenų yra susijęs su viena iš tarybos narių, tai kalbame būtent apie Rimantę Kulvinskytę, bet iš kitos pusės, žinote, mes tikrai gal galėjome ir Gudelį pasamdyti, bet Gudelis tikrai nežino, kas yra Luokavos kalnas, kas yra Šaltiškių karjeras ar Kamanų rezervatas“, – sakė jis.

„Aš tikrai ne pirmus metus dirbu, ir matau, kad kai kartais nusamdai kompanijas, kurios net nesuvokia ir nesupranta tavo mentaliteto, nes mūsų žmonės net rajonuose labai skirtingi, tada nekas gaunasi. Šiuo atveju vienas iš privalumų, manau, kad yra žmogus, kuris suvokia ir supranta, ir ta kaina tokio darbo, manau, nėra pati didžiausia“, – kalbėjo Akmenės meras, neįžvelgiantis jokio interesų konflikto.

„Jei Rimantės mama būtų administratorės direktorė ar pavaduotoja, tada būtų konfliktas. O savivaldybės taryba nepriiminėja sprendimų: patį pirkimą organizavo administracija, kuri pirkdama šitą produktą tikrai nežiūri, o ką ten tarybos nariai. Tarybos nariams tiesiog buvo pristatyta kaip informacija, taryba nei balsavo, nei už, nei prieš: tiesiog pristatyta, kad vyksta toks procesas, vykdomas pirkimas ir buvo prašoma, kad taryba irgi įsitrauktų į šitą kūrybinį procesą, kad teiktų pasiūlymus, kas tinka, kas netinka, kad išsakytų savo nuomonę“, – aiškino V. Mitrofanovas.

Pati R. Kulvinskytė sakė dar prieš sutikdama dalyvauti konkurse pasitikslinusi, ar tai nebus vertinama kaip interesų konfliktas. „Taip, mano mama yra rajono Tarybos narė nuo 2007 metų ir kai sulaukėme kvietimo dalyvauti konkurse, savivaldybės administracijos keliskart perklausiau, ar tikrai nebus interesų konflikto, bet buvau patikinta, kad ne, nes mano mama nėra savivaldybės administracijos darbuotoja, ji dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje vyresniąja specialiste. Be to, rajono taryba administracijos sprendimui pirkti prekės ženklo gidą ir komunikacijos strategiją įtakos neturi – tai investicijų ir projektų skyriaus poreikis: visų pirma parodai „Adventur“, kur kraštas turėjo startuoti su nauju įvaizdžiu. Antra, po investicijų, kurias į kraštą atnešė „Vakarų Medienos Grupė“, išaugo darbuotojų poreikis – kraštas siekia prisitraukti naujakurius, susigrąžinti išeivius, į laisvą ekonominę zoną norima atsivilioti ir daugiau įmonių – visam tam tarnauti ir skirta komunikacijos strategija. Identitetas tik maža dalis darbo“, – sakė R. Kulvinskytė.

Tai, kad logotipas – tik nedidelė sukurtos strategijos dalis, ne kartą pabrėžė ir Akmenės meras, tačiau jis sakė jokiu būdu viešai neskelbsiantis, kas dar sukurta. „ Aš labai norėčiau pamatyti gal ir Klaipėdos, ir Kauno viešą strategiją, kur tada pasiimsiu ir nukopijuosiu, kam man tada mokėti 8 tūkstančius?“, – kalbėjo jis.

Autoriai nusiteikę dirbti toliau

Reaguodama į bendruomenės kritiką, R. Kulvinskytė sakė prisimenanti seną gerą patarlę, kad savam krašte pranašu nebūsi. „Tikrai tikėjau, kad būna išimčių, ir kad aš būsiu viena jų, juolab, kad iki tol tikrai nemažai dariau ir darau rajono labui: ieškojau investuotojų, projektų vystytojų, su partneriais iš Niujorko planavome Naujojoje Akmenėje surengti praktinių seminarų stovyklą, į kurią naujos rajono vizijos kurti kviestume miestų planavimo, ekonomikos ir sociologijos studentus, žodžiu, planų buvo daug – esu tikra savo krašto patriotė ir ženklo kūrimas man atrodė kaip tikrų tikriausia privilegija. Tiesa, įtraukti gyventojus, seniūnus į prekės ženklo kūrimą buvo mūsų pačių idėja – mažai agentūrų tikriausiai ryžtųsi tokiai avantiūrai“, – juokėsi ji.

Pasak R. Kulvinskytės, iniciatyvą savivaldybės administracija labai palaikė. „Su pirma apklausa startavome dar gruodžio pradžioje, laukėme siūlymų, nuomonių, vizijų – atsižvelgėme į jas rinkdamiesi spalvas, ikonas, naudotas seniūnijų ženkluose. Deja, to nepakako – didžiausia ataka prasidėjo tuomet, kai prekės ženklo gidas ir komunikacijos strategija jau buvo pristatyti“, – sakė ji.

Rimantė Kulvinskytė ir Povilas Miškinis
Rimantė Kulvinskytė ir Povilas Miškinis
© DELFI / Orestas Gurevičius

R. Kulvinskytė teigė, kad ji kartu su kitais autoriais tiki, kad jų sukurtas „AK!” yra ir bus sėkmingas prekės ženklas. „Nors kritikams kliuvo tai, „kad jis per paprastas”, manau, tame ir yra jo stiprybė.
„AK! – tai Akmenės kraštas” – čia daug paaiškinimų nereikia. Ir taip, mes esame atviri dirbti toliau, tačiau išsekinti, nes papuolėme į priešrinkiminių žaidimų sūkurį – tiesą pasakius, jau nebeatskiriu, kur tikra kritika, o kur partijų rėmėjų žaidimai, nes prekės ženklas tapo puikiu politiniu įrankiu. Žinokite, nuoširdžiai tikiu, kad jei jį būtume kūrę kovą, po savivaldybių merų rinkimų, niekam jis nebūtų įdomus. Povilas juokiasi, kad iki šiol vienintelė sąsaja su politika buvo ta, kad vienos partijos pirmininkas jam 200 litų skolingas. Dabar mat esam viso krašto politinio karo žvaigždės“, – kalbėjo ji.

Viešieji pirkimai nepažeisti, bet etika kelia klausimų

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė aiškino, kad žiūrint iš viešųjų pirkimų perspektyvos, savivaldybė įstatymų nepažeidė. „Kai pirkimas yra iki 10 tūkst. eurų, galima neskelbti per sistemą. Tada vykdoma apklausa ir kiti potencialūs tiekėjai nemato (konkurso – red. pastaba), nes viešai nepakviečiama“, – sakė ji.

Visgi, su etika, jos nuomone, šiuo atveju galėjo būti prasilenkta. „Jei kalbame apie etikos dalykus, aišku, kad regimybė (pažeidimų – red. pastaba). Lieka tas klausimas, kas tiems žmonėms, pirkimo vykdytojams, pasiūlė kreiptis į tą įmonę ar tas įmones. Tokiais atvejais, ypač rinkiminiais metais, politikams derėtų būti atidesniems ir kažkaip nusišalinti, kad artimi draugai ar šeimos nariai nedalyvautų tokiuose pirkimuose“, – komentavo D. Vilytė.

M360