Pasak N. N. Talebo, viena esminių sąlygų verslų ir visuomenės išlikimui ir vystymuisi – išsiugdytas antitrapumas (antifragile). „Tai nėra tas pats kaip tvirtumas, tai yra tiesiog trapumo priešingybė. Tai yra sugebėjimas sureaguoti ir išlikti, kai įvyksta kažkas labai netikėto. Bet svarbu taikliai parinkti terminus. Kaip draudimo kompanijos nesako, kad jos siūlo mirties draudimą, o vadina jį gyvybės draudimu, nors visi suprantame, apie ką kalbame“, – juokėsi jis.
N. N. Talebas pabrėžia, kad šiuo metu turime ne galvoti apie tai, kaip geriau prognozuoti ateitį, o susitaikyti su laukiančiais neprognozuojamais dalykais ir kuo geriau jiems pasiruošti. „Vietoj bandydamas nuspėti orus, įsigyk geresnį skėtį – bus pigiau“, – analogiją pateikė jis.
Tam, kad geriau sugebėtume susidoroti su netikėtumais, garsaus rašytojo nuomone, retkarčiais būtina patirti stresą. „Evoliucija mėgsta streso faktorius. Jei jų nebūtų, visos buvusios rūšys būtų išlikusios, o dabar išlieka tik stipriausios, patobulėjusios. O krizės yra neišvengiamos ir net naudingos. Pažiūrėkime į Kaliforniją, po 2000 m. kilusios krizės, po dešimties metų ji buvo tik stipresnė. Bet geriau žlugti greitai ir viską pradėti iš naujo, nei atidėlioti tą procesą. Kodėl restoranų verslas toks sėkmingas ir mūsų neištinka restoranų krizė? Nes jie žlunga greitai“, – aiškino N. N. Talebas.
Kalbėdamas apie stresą ir jo poveikį, N. N. Talebas siūlo netikėtą paralelę. „Didžiausia problema, kurią turime modernioje visuomenėje, yra ta, kad sumaišėme kates ir skalbimo mašinas. Koks tarp jų skirtumas? Organiniams mechanizmams reikia streso faktorių: todėl žmonės eina lieti prakaito į treniruoklių sales, kad organizmas patirtų tam tikrą streso kiekį – tuomet jis tampa atsparesnis. Inžinierius, kurdamas skalbimo mašiną, nenori streso faktorių. Jei daužysite skalbimo mašiną, jūsų riešas sustiprės, bet mašinai iš to nieko gero“, – šypsojosi pranešėjas.
Globalizacija – gerai, bet ne per daug
Savo pranešime N. N. Talebas palietė ir globalizacijos temą. Pasak jo, šio proceso negalima vertinti vienareikšmiškai: ji vienaip gali būti matoma per geopolitikos krizmę, tačiau visai kas kita, kai tiesiog yra kalbama apie žmonių grupes, siekiančias gyventi kiek įmanoma geriau. „Didžiausios Italijoje esančios problemos istoriškai kyla iš šalies suvienijimo, iš per didelės centralizacijos, o ne atvirkščiai“, – savo nuomonę dėstė jis.
Mažos valstybės turi privalumą, kad jose pokyčių efektas matomas gana greitai. „Pavyzdžiui, jei Lietuvoje pasikeis kurio nors miesto meras, gali būti, kad Lietuvoje tai pajus gana daug žmonių. O jei Arizonoje posto neteks koks nors politikas, JAV mastu efektas bus beveik nepastebimas“, – lygino N. N. Talebas.
Globalizacijos efektas pastebimas ir individų lygmeniu. „Jei seniau tu galėjai būti rašytojas Kroatijoje ir sėkmingai iš to išgyventi, dabar to negana, nes pasaulyje atsirado Haris Poteris ir turi konkuruoti ir su juo“, – kalbėjo jis.
Progreso variklis – klaidos ir atsitiktinumai
N. N. Talebas, nors ir pats prisipažinęs, kad 80 proc. savo laiko skiria moksliniams tyrimams ir tik 20 proc. – knygų rašymui, už kurias tapo žinomas, neslėpė savo skeptiško požiūrio į akademinės bendruomenės indėlį į naujų žinių pasaulyje atsiradimą.
„Naujos žinios neatsiranda, kai kartu susirenka krūva akademikų. Jos atsiranda iš nuotykių ieškotojų, kurie kažką bando ir daro klaidas. Didžioji dalis atradimų pasaulyje atsirado dėl klaidų ir atsitiktinumų. Tik 25 proc. vaistų yra skirti tam tikslui, kuriam ir buvo kuriami. Chemoterapija nebuvo kurta kaip priemonė kovai su vėžiu, ji atsirado vykdant eksperimentus karinėje pramonėje. Viagra atsirado, nes buvo ieškoma vaistų spręsti spaudimo problemoms, o eksperimentą stebinti seselė pastebėjo šalutinį efektą, kuris kai kuriems visai patiko“, – juokėsi jis.
Daug pasaulyje žinomų kompanijų buvo sukurtos visai ne tam tikslui, dėl kurio tapo žinomos. „Boeing" buvo medienos pardavėjai, kol vienam iš šeimos narių toptelėjo, kad pelningiau bus pardavinėti lėktuvus. „Tiffany“ pardavinėjo kanceliarines prekes, kol kažkas sugalvojo, kad jei žmonės už prabangų popierių moka dešimt dolerių, gal jiems geriau pasiūlyti juvelyriką.
„Turėkite tai omenyje, kai galvojate apie verslo planus. Apskritai jie yra nesąmonė, bet kadangi turime su jais gyventi, bent rašykite juos taip, kad liktumėte laisvi veikti, kai aplinka aplink jus keisis“, – patarė N. N. Talebas.
Išbandymas laiku
Didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti visoms naujoms technologijoms, verslas ir visuomenėms – išbandymas laiku. „Turime daugybę naujų technologijų: stacionarius kompiuterius pakeitė nešiojami, juos – planšetės ir tt. O kiek yra tokių, kurie išlieka labai ilgai? Pavyzdžiui, kėdės esminė idėja nesikeičia tūkstančius. Vienas svarbiausių žmonijos išradimų, ratas, pradėtas naudoti gal prieš 6 tūkstančius metų, bet tai yra tiek laiko, kiek praėjo, kol kažkas sugalvojo ratukus pritvirtinti prie lagaminų. Tad ir į visiems žinomas technologijas kartais galime pažiūrėti kitu kampu“, – ragino N. N. Talebas.
Pagal tai jis sakė visada vertinantis naujų idėjų, naujų technologijų vertę – kiek jos yra tinkamos bet kuriems laikams, tiek žvelgiant į praeitį, tiek į ateitį. „Galvoju, jei mano knyga „Juodoji gulbė“ būtų buvusi išleista prieš 25 metus, ją irgi būtų galima skaityti, kaip ir dabar. Tikiuosi, ateityje ji irgi liks aktuali. Mąstykite taip ir apie savo verslo idėjas: ar to būtų reikėję žmonėms, gyvenusiems praeityje, ir ar to dar reikės ateityje?“, – siūlė jis.
Pokalbį su N. N. Talebu apie idėją Lietuvai galite peržiūrėti čia.
