„Šis laimėjimas yra tarsi pavadinimas pakuotei. Kas pakuotėje? Šešiolika kažko (bendrovėje dirba 16 rinkodaros specialistų - red. pastaba).

Galvojant apie „Metų rinkodaros vadovo" titulą, mano mintys neišvengiamai susipina su „Lietuvos draudimu“ kaip organizacija, kurioje yra įmanomi dalykai, kurių nerasi niekur kitur. Draudimas yra industrija, kur visai nevadovėliškai veikia rinkodaros menas, kur tikrų tikriausiai atsiskleidžia tai, ko tu, rinkodaros žmogau, esi iš tiesų vertas, kuomet visai ne reklama (nors be jos neišsiversi), kaip vienas galingiausių kitose industrijose rinkodaros svertų ir įrankių, generuoja verslo rezultatą.

Ar džiaugiuosi laimėjimu? Šešiolika kartų TAIP! Už kiekvieną „Lietuvos draudimo“ rinkodaros žmogų. Šis laimėjimas - žinutė, kad „Lietuvos draudimo“ rinkodara daro reikšmingus darbus ir svariai prisideda prie verslo sėkmės. Žinot, lengva būti geru vadovu profesionalų komandoje. Vienas lauke - niekada ne karys. Tad, kaip mėgstu sakyti perfrazuojant Paulių Širvį: neklauskite geriausiojo rinkodaristo „Lietuvos draudime“ vardo - jam dabar šešiolika vardų.

Ar šis laimėjimas reiškia, kad aukščiau tik dangus? Faktas, kad NE. Jis reiškia, kad tą pačią sekundę, kada paimi geriausio metų rinkodaros vadovo apdovanojimą - lanką - į rankas, pradedi viską iš pradžių. Nes kiekvieną dieną vis iš naujo ir iš naujo turi parodyti, ko esi vertas ir ką moki, nes svarbu, ne tai, ką tu moki ir žinai, o tai, ko dar nemoki ir nežinai bei kaip greitai tu tai išmoksi, sužinosi ir pritaikysi.

Man pasiutiškai patiko bičiulio pasakyti žodžiai: „Pavojinga, kai tikslas per žemas ir lengvai pasiekiamas. Labai gerai, kai tikslas tikrai atrodo itin aukštai - gal net nepasiekiamai aukštai“. Tai ir reiškia, kad praktiškai nėra neįmanomų dalykų: svarbu išsikelti tikslą, kuris skatina stiebtis, o pasistiebus iki jo dar toloka. Aš bent kas penkerius metus užsirašau ranka (jau beveik dvidešimt metų) ant lapelio keletą punktų kaip savo norų, tikslų. Žaviausia tai, kad tie parašymai būna net juokingi juos rašant, tai yra, jie atrodo tokie tolimi ir tarsi iš fantastikos srities, tačiau kai per pirmą penkmetį tie užrašytieji pasidarė realybe, suvokiau, kad labai svarbu žinoti, ko nori, nes būtent jų užrašymas reiškia mano pasirinkimą tai pasiekti.

Ar šis laimėjimas mano? Tikrų tikriausiai ne. Jame tik viena dalelytė manęs, o kitos visų: tiek kažkada dirbusių „Lietuvos draudimo“ rinkodaroje, tiek dabar dirbančių fantastiškų rinkodaros profesionalų.

Ar jo tikėjausi? Žinoma, kad taip. Nes tai, kokius ilgamečius rezultatus generuoja „Lietuvos draudimas“ tiek labai sunkiais laikais, tiek lengvais laikais negali būti nepastebėta, ir netikėti būtų tas pats, kas nurašyti viską, ką padarė savo srityje keliolika rinkodaros žmonių ir tas pats, kas visai netikėti, ką tie žmonės apskritai gali. Darant tai, ką „Lietuvos draudimo“ rinkodaroje darėme, darome ir darysime, netikėti įvertinimo būtų gal net panašu netikėjimui, kad žmogui išdygsta dantys.

Rinkodaros vadovo duoną valgau keliolika metų. Tai pakankamas laiko tarpas suvokti, ką gali ir ko negali rinkodara kaip disciplina, kaip ši funkcija įdarbinama organizacijoje. Pradžioje, žinoma, labai viską idealizuoji ir atrodo, kad pasaulio bamba yra rinkodaros funkcija. Nė velnio. Labesnė pasaulio bamba yra žmonių įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Žmonėse yra tiek parako ir potencialo, tiek energijos ir žinių, tiek noro ir veržlumo, kad išlaisvinus visą tą jėgą galima padaryti labai labai daug. Kitaip sakant, žmogus ir jo drąsa, jo laisvė ir pasitikėjimas juo meta organizacijas į žvaigždes.

Mano, kaip rinkodaros vadovo, atradimas yra labai labai paprastas: nesvaigti apie rinkodaros vadovėlines tiesas, o kurti savo taisykles, savo metodus, nugara išjausti verslo tikslus ir iššūkius, dirbti su žmonėmis, rūpintis jais, labai daug klausyti ir kaskart grįžti prie klausimo, kokio mes siekiame tikslo su šia idėja, sprendimu, klausimu, kaip kompleksiškai sprendžiame verslo iššūkį, kaip visa tai integruojasi į mūsų organizaciją, kaip joje mes galime maksimaliai įtraukti visas funkcijas bendradarbiauti. Juk kaip dažnai kyla pagunda tarnauti idėjai ir galvoti būdus, kaip ją įgyvendinti, tačiau tai gali nieko bendro neturėti su tikslais ir kryptimi. Pasakysiu, kad svarbu viena ranka mokėti liesti realybę bei sėdėti ant žemės, o kita ranka siekti dangaus ir plasnoti. Tad kasdien to ir mokausi.

Aš labai nuoširdžiai manau, kad „Lietuvos draudimas" yra geriausia vieta pasitikrinti, ko esi vertas kaip rinkodaristas ir ką tu gali. Gal tai skamba ir įžūliai️, bet lygiai taip pat manau, kad „Lietuvos draudimo“ rinkodaros komanda, bent jau Lietuvoje, yra svajonių rinkodaros komanda. Sykį geriausiųjų darbuotojų renginyje nuo scenos nuaidėjo vado kalba: „ir visai jūs ne jokios žvaigždės. Taip. Jokios jūs žvaigždės. Nes - saulės jūs mano“. Tą patį galiu pasakyti apie kiekvieną šiuo metu „Lietuvos draudime“ dirbantį rinkodaros žmogų, bei tuos, kurie savo laiku pasuko kitais keliais, tačiau kurie drauge paėmus davė, duoda ir duos daug parako „Lietuvos draudimo“ rezultatams ir pasiekimų skrydžiui.

„Lietuvos draudimo“ boso taurė įteikiama kasmet vienam iš daugiau nei tūkstančio žmonių. Vienam ypatingam profesionalui ir išskirtinių pasiekimų žmogui. Ši tradicija gyvuoja keletą metų. Tikrai didžiulis įvertinimas, kad jau du kartus per tuos metus iš visų daugiau nei tūkstančio „Lietuvos draudimo“ žmonių šį prizą du kartus yra gavę rinkodaros žmonės, kurių organizacijoje yra keliolika.

Ką man reiškia vadovauti? Labai dažnai reiškia tai, kad turi šokti į autobusą būdama pasiruošusi bent 60-imt procentų, tačiau įsitikinusi, kad jis važiuoja reikiama linkme bei tuo pačiu ir mokytis, ir priiminėti sprendimus.

Turiu kelis pagrindinius raktus, kurie padeda generuoti sėkmes, kuriuos vadinu „5-ių pirštų“ taisykle:

1. Įsitraukimas. Mano kabinete man prieš akis kabo įrašas: „Žmonės užmiršta, ką tu jiems sakai, ką tu dėl jų padarai, bet jie atsimena, kaip Tu juos privertei jaustis." Kai tuo vadovaujiesi, įsitraukimas kyla savaime, o įsitraukę ir savimi pasitikintys žmonės gali padaryti neįsivaizduojamus dalykus. Ar lengva įtraukti žmones? Dar ir kaip ne. Ar lengva išlaikyti pasiektą aukštą įsitraukimą? Tikrai ne. Ar verta? Tūkstantį kartų taip.

2. Kiekvieną mėnesį turi būti geresnis už save tą, kuris buvai prieš mėnesį. Ne už kitą. Už save. Nes antraip gali lengvai plūduriuoti vietoje nepastebėdamas ir nesusivokdamas, kuo būti gali. Ir tai galioja tiek man pačiai, tiek komandai. Kaip dažnai gi girdime, kad: „aš geresnis už tą ar aną!" O iš tikrųjų geresnis klausimas: „o už save vakarykštį kiek geresnis?“.

3. Kitas. Dar viena mano palydovė yra idėja, kuri realybę sudėlioja ir puikiai sustato į vietas, pasodina ant žemės: ką konkrečiai ir apčiuopiamo tu padarei, kad kitas būtų geresnis savo darbe, savo kelyje. Ne tu geresnis, o kitas. Įsivaizduojate, kokia susidaro jėga tokioje kultūroje, kuomet „n“ žmonių daro, kad konkretus žmogus būtų geresnis.

4. Yra nuostabus angliškas terminas „stakeholders management". Lietuviškai - suinteresuotų pusių valdymas. Mes dirbame ne vakuume, o tarp žmonių, organizacijoje - tarp funkcijų, kurios visos savaip svarbios. Nuo to momento, kuomet tau pradeda atrodyti, kad esi svarbiausias ir nepakartojamas, tu - niekas. Suvokti ir susiderinti, klausyti ir girdėti, reaguoti yra labai svarbu siekiant galutinio paties geriausio rezultato ir verslui, ir asmeniniam augimui. Jei dirbi organizacijoje, tarsi groji orkestre. Taip, gali būti pirmu smuiku, bet visas skambesys ir grožis yra visų indėlyje. Jei nepavyksta nesusireikšminti, geriausia eiti daryti solinę karjerą ir tokiu būdu užkariauti pasaulį. Tai irgi gali būti variantas. Tik vis tiek vienam niekada nepavyks.

Labai patogu dirbti su tais ir šalia tų, kurie pritaria, tačiau augti galima dėka tų, kurie prieštarauja, yra reiklūs ir visada alkani geresnių sprendimų. Pagarba jiems. Tokie pasiutiškai auginantys partneriai „Lietuvos draudime“ yra gaivališka pardavimų komanda. Ant kurios būna ir taip labai pikta, ir kuria tuo pačiu didžiuojamės, dėl kurios ir verkiame, kuriai ir plojame.

5. Ir džiaugsmas. Dirbti turi būti „fun", nes ne lažą einame, o savo potencialą realizuojame ir darbas turi suteikti galimybes augti kaip asmenybėms ir kaip profesionalams.

Pabaigai. Žodžių junginyje „Rinkodaros vadovas" kertinis akcentas yra gebėjimas suburti komandą, kuri geba dirbti drauge ir ją įtraukti taip, kad šokio žingsniu, išsikėlę žvaigždėtus tikslus, su šypsena, skanėstais bei dainomis pasiektų neįmanomus dalykus.

Ar aš tai jau šimtu procentų padariau? Tikrai ne. Aš kelyje ir man tai patinka. Tačiau taip pat turiu tą popierėlį su punktais penkmečiui pirmyn.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės