Apie motyvaciją dirbti startuolyje pakalbėsiu straipsnio gale. Būdamas komunikacijos žmogumi, šiame straipsnyje paanalizuosiu, kas svarbiausia startuoliams, ieškantiems naujų marketingo ir komunikacijos darbuotojų. Bet pradėti noriu nuo šiek tiek duomenų, nes startuolių pasaulyje visi sprendimai priimami based on data.
Apie dydžius
Šiandien 100-ą ir daugiau darbuotojų turi 15 Lietuvos startuolių. Tokius pavadinčiau didžiaisiais. Į šį klubą papuola visi jums jau girdėti Tesonet, Vinted, Hostinger, Bored Panda, Omnisend, TransferGo, Kilo.Health ir t.t.
Nuo 30 iki 100 darbuotojų turi 70 startuolių, tokius galime vadinti vidutinio dydžio. Šiai grupei priklauso ir visiems gerai pažįstami verslai CityBee, Nanoavionics, CGTrader, Trafi, Oberlo, Deeper, Bankera ir kt. Kaip matome, kai kurie šios grupės prekių ženklai Lietuvoje žinomesni, nei didieji.
Likusias 600+ kompanijų turbūt turėtume vadinti smulkiomis. Didelėje jų dalyje dirba tik po 2-3 žmones, bet dėl to jų nuvertinti neturėtume. Visi didieji startuoliai pradėjo nuo poros bičiulių garažinių bandymų sukurti kažką naujo ir unikalaus.
Toks klasifikavimas pagal darbuotojų skaičių yra sąlyginis. Pajamomis ar globaliu augimo potencialu ne vienas smulkus startuolis gali lenkti kai kuriuos vidutiniokus, o vidutiniokai – lipti ant kulnų didiesiems. Tačiau dabar kalbame apie įsidarbinimo galimybes, tad kompanijų personalo dydis mums rūpi labiausiai.
Daug, greitai ir nuolat samdo didieji Lietuvos startuoliai, tad logiška, jog juose įsidarbinti yra daugiausiai šansų.
Šiemet Lietuvos startuoliai darbuotojų skaičių bendrai išaugino 33%. Bendras didžiausios rinkoje – Tesonet grupės – darbuotojų skaičius perlipo 1,5 tūkst., Vinted biuras Lietuvoje jau artėja link 800, o smarkiausiai plečiasi Kilo.Health komanda – antrą ketv. augo 33% iki 363 darbuotojų. Iš viso antrą ketvirtį darbuotojų skaičius Lietuvos startuoliuose išaugo 750 iki 12,4 tūkst. žmonių.
Viską žinančių nebereikia
Absoliuti dauguma Lietuvos startuolių – technologijų kompanijos, kuriančios skaitmeninius produktus (programinę įrangą) ir skaitmenines paslaugas. Dauguma jų savo augimą sieja su pasaulinėmis rinkomis, tad startuolių darbuotojams yra norma užsienio kalbų žinojimas ir bendras technologinis išprusimas.
Didžioji dalis startuolių visus procesus tiek išorėje, tiek ir viduje vykdo anglų kalba, tad be jos šiame sektoriuje – nė iš vietos.
Technologinė startuolių verslo ir teikiamų paslaugų prigimtis lemia ypatingai didelę jų darbuotojų funkcijų ir skyrių segmentaciją. Kaip sako bene intensyviausiai šiandien rinkoje samdančios kibernetinio saugumo sprendimų kompanijos Nord Security žmonių ir verslo partnerė Živilė Pilkauskienė, startuoliai retai samdo darbuotojus be specializacijos.
„Jau senokai rinkoje pastebėjome, kad marketingo sektoriuje gausu specialistų, kurie iš esmės daro viską ir po truputį. Mūsų įmonei toks profilis ne visai tinkamas – turime labai daug specifinių darbo sričių, kur mūsų profesionalai dirba būtent tik savo specializacijos lygmeniu. Dažnai bendraudami su kandidatais pasigendame būtent to specifiškumo ir žinių konkrečioje marketingo srityje. Mūsų patarimas būtų surasti sau įdomią bei patrauklią veiklos sritį ir gilinti savo žinias tik joje, kad darbo pokalbyje galėtumėte pademonstruoti savo ekspertiškumą“, – sako Nord Security žmonių ir verslo partnerė Živilė PIlkauskienė.
Tai taikoma visoms sritims, marketingui ir komunikacijai ypač. Didieji startuoliai šiandien savo skaitmeninio marketingo padaliniuose įdarbina jau ir po 200 žmonių, tad čia išsikerojusi didelė specializacija.
Kūryba ar analitika?
Prieš pradedant darbintis komunikacijos srityje, pirmiausiai reikia apsispręsti, kas jums įdomiau: kūrybinė ar analitinė kryptis. Startuoliuose didžiąją dalį užima performance based marketingas, todėl čia yra daugiau skaičių, nei kūrybos. Tie kandidatai, kurie savo darbe norėtų daugiau kūrybinių užduočių, turėtų rinktis tokias pozicijas, kaip prekės ženklo komunikacija, tekstų rašymas, socialinių tinklų turinio kūrimas, PR ir t.t.
Kandidatas taip pat turėtų domėtis ne tik Lietuvos rinka, bet ir pasauline. Dažno kandidato Lietuvoje žinios ir patirtis apie tarptautinę rinką apsiriboja Baltijos šalimis ir Lenkija. Tad jei jis / ji ir neturėjo galimybės dirbti su globalia rinka, labai svarbu, kad kandidatas žinotų naujausius trendus, skaitytų pasaulinius blogus, būtų bandęs naujausius įrankius ir pan.
Kaip sako Kilo.Health Personalo vadovė Justė Vižinytė, atsirenkant kandidatus svarbu, kad būsimas kolega turėtų stiprų ownership’o jausmą, gerai jaustųsi laisvoje kultūroje, būtų iniciatyvus ir norėtų augti. Kilo.Health naujokus siunčia į savo įsteigtą Kilo akademiją, kurioje apmoko kandidatus ir geriausiems pasiūlo prisijungti prie komandos.
Keletas skaičių:
Šiuo metu Nord Security turi 146 atviras darbo pozicijas, iš kurių marketinge ir komunikacijoje – 33.
Digital marketingo automatizavimo įrankius kuriantis Whatagraph, kurioje dirba 70 žmonių, marketinge ir pardavimuose turi bene pusę savo darbuotojų ir ieško dar 17 naujų.
170+ darbuotojų įdarbinusi #adtech platforma Eskimi marketinge ir pardavimuose turi 60+ darbuotojų ir dar 40-ies ieško.
Darbo paieškos skaičiai šioje rinkoje, be abejonės, greitai keičiasi. Ir tikėtina, kad rytoj jie bus dar didesni.
Nebijokite pradėti nuo junior
Manęs bičiuliai dažnai klausia patarimo, ar nevertėtų jiems savęs išbandyti kokiam Tesonet’e and Vinted’e projektų vadovu. Juk, atrodo, bičiulis jau turi kelerių metų darbo patirtį, nejaugi „čia dabar į džiuniorAsus“ eisi? Manau, tai nėra visai teisingas mąstymas.
Jei neturi bent 4-5 m. darbo patirties technologijų marketinge ir komunikacijoje, maža tikimybė, kad tavo šūvis į vidutinės grandies komunikacijos ar marketingo vadovo poziciją bus sėkmingas. Startuoliai senior pozicijoms dažniausiai linkę persamdyti panašios srities ir patirties darbuotojus iš kitų sektorių kompanijų - telekomunikacijų, energetikos ir pan.
Tačiau svarbesnis momentas yra tai, kad pradėjęs nuo junior, startuolyje gali sėkmingai augti viduje. Jie deda ypatingai dideles pastangas į naujokų ugdymą. Kito pasirinkimo nelabai ir turi, nes rinkoje – vėjai pučia.
Ne tik programuotojų trūkstą, bet ir digital marketingistų. Apie talentų stygių Lietuvoje iškalbingai sako ir tai, kad Lietuvos kompanijos vis dažniau darbuotojų ieško užsienyje, kur patyrusių specialistų pasiūla yra gerokai didesnė.
Tai ar verta darbintis startuolyje?
Tikrai taip. Dirbsi beprotiškai jauname kolektyve, turėsi daug laisvės ir malonių perks’ų biure, tavo originalumas bus vertinamas ir skatinamas. Nors pats vaikystėje buvau pankas, o paskui žurnalistas (abu žmonių tipai turi nemažai ką bendro) ir save laikau gana nestandartinės pasaulėžiūros, turiu pripažinti, kad kartais kai kurių startuolių džiazas ir gaivališkumas stebina net ir mane. Žinoma, tik teigiamai.
Bet yra ir kita medalio pusė.
Dirbdamas milžiniškame kolektyve rečiau jausi, kad „keiti pasaulį“, kad tavo darbas daro įtaką čia ir dabar. Taip jau yra didelėse komandose, kur kiekvienas atsakingas už nedidelį bendro paveikslo gabalėlį. Patarimas tiems, kas nori keisti pasaulį, yra vienas – kurkite savo startuolį, tada tikrai pajusite skirtumą.
Laisvė ir džiazas gerai, bet startuoliuose nebūna „pusiau gerų“ sprendimų. Tu turėsi pasiekti rezultatą. Pasiekti nuolat keliamus KPI’sus, sekti OKR’ų vykdymą ir t.t. Žodžiu, turėsi tikrai dirbti. Startuoliai tiek daug pasiekia ne šiaip sau; ne atsitiktinumas, o ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis darbas leidžia neįgyvendinamą idėją paversti realybe.
Tuo, pirmiausiai, gyvena startuolių steigėjai, to paties jie nuolat reikalauja iš savo darbuotojų. Kartais tau tai gali ir nepatikti.
Tačiau viską atperka tai, kad ateidamas į darbą, tu visada būsi avangarde, visuomenės inovacijų epicentre, pažangos smaigalyje. Nes šiandien kiekvienas startuolis kuria tai, kas atrodo sunkiai įmanoma ir gal net marginalu. Bet būtent tokiose kompanijose gimsta ateities gūglai ir feisbukai. Siūlau nedvejoti!
.
