Primename, kad istoriją penktadienį paviešino Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas, kuris šį atvejį lygino su garsiai nuskambėjusiais „Daktaras desertas“ ir „Sviestas sviestuotas“ atvejais.
„Jauni žmonės „Man ne dzin“ sušuko dar 2004 m. Nuo to, kiekvienais metais informacinė jaunimo pilietiškumo skatinimo kampanija ragina jaunus žmones visoje Lietuvoje aktyviai dalyvauti pilietiniame gyvenime. Kampanija per savo laiką gavo ne tik du LOGIN apdovanojimus, europinį Altiero Spinelli apdovanojimą už sklaidą, „pradangino“ Gedimino paminklą, į pagalbą pasitelkė dešimtis žinomiausių Lietuvos žmonių, bet ir per metus socialiniuose tinkluose dalyvauti rinkimuose skatino daugiau nei 500 000 asmenų. Prieš keletą mėnesių nusprendėme, kad atėjo laikas registruoti šį prekės ženklą. Gal tik per daug norėjome“, – ironizavo jis.
Iš Valstybinio patentų biuro jie gavo atsakymą, kad žodžių junginys „Man ne dzin“ prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei.
Į šią situaciją penktadienį sureagavo Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. „Būna teisėtų, bet neteisingų sprendimų. Valstybinis patentų biuras nėra VMVT. Jau pirmadienį biuras laukia pareiškėjų su prašymu pakartotinės ekspertizės. Sveiko protą atliepiantį sprendimą institucija suras. Teisė žmogui, o ne žmogus teisei“, – savo feisbuko paskyroje rašė ji.
Pirmadienį savo komentarą pateikė Valstybinis patentų biuras. Jo atstovas pabrėžia, kad sprendimas nėra galutinis.
„Valstybinis patentų biuras registruoja prekių ženklus Lietuvoje. Ženklas yra registruojamas, jeigu jis atitinka jam keliamus absoliučius reikalavimus, numatytus Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje. Vienas iš galimų atsisakymo registruoti ženklus pagrindų yra atvejis, kai ženklas prieštarauja viešajai tvarkai. Kadangi prekių ženklai yra naudojami viešojoje erdvėje, jiems taikomi valstybinės kalbos vartojimą viešajame gyvenime reglamentuojantys įstatymai. Pareikštame registruoti ženkle vartojamas žodis „dzin“ yra vartojamas žodžių junginyje, kuris dėl savo nevienareikšmiškos prasmės priskiriamas prie lietuvių kalbos žargono ir viešojoje erdvėje yra nevartotinas. Ekspertas, įvertinęs šią informaciją, priėmė sprendimą atsisakyti registruoti šį prekių ženklą“, – atsiųstame komentare teigia VPB Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistas Lukas Valentinavičius.
„Šis VPB eksperto sprendimas nėra galutinis, nes kiekvienas pareiškėjas turi teisę paprašyti pakartotinės ekspertizės per nustatytą terminą, jeigu nesutinka su eksperto sprendime išdėstytais argumentais ar motyvais. Pareiškėjui paprašius pakartotinės ekspertizės ir pateikus papildomus paaiškinimus apie prekių ženklo paskirtį, naudojimo atvejus ir kitas su ženklo naudojimu susijusias aplinkybes, VPB ekspertas atliks pakartotinę prekių ženklo ekspertizę. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, pasikonsultavęs su valstybinės kalbos specialistais, VPB ekspertas gali priimti naują sprendimą“, – aiškina jis.
