Šiandieninė situacija kaip niekad gerai išryškina žmogiškąsias savybes, gebėjimus ir įgūdžius, kurių mums reikia ne tik tobulėjimui, bet išlikimui besikeičiančioje darbinėje aplinkoje iš esmės. Jeigu anksčiau darbo rinkos ekspertai, norinčius būti konkurencingais, kvietė domėtis ateities gebėjimais, lavinti asmenines savybes, tai šiandien galima drąsiai sakyti, kad ta ateitis jau atėjo, papildomų žinių reikia čia ir dabar. Akivaizdu, kad turime keistis: kitaip gyventi, kitaip dirbti, kitaip mąstyti. Maža to, tyrimai rodo, kad moterų pasitikėjimas savimi nepalyginamai mažesnis, nei vyrų. Tad moterims, norinčioms išlikti stiprioms ir kuriančioms pridėtinę vertę savo darbe, prireiks įdėti dar daugiau pastangų, ugdant vienas ar kitas savo kompetencijas.

Apie tai, kokių gebėjimų reikia jau dabar, kalbamės su Audrone Nakrošiene, ISM vadovų MBA studijų direktore, ruošiančia ir konsultuojančia šiandienos lyderius. Socialinių mokslų daktarė, docentė savo įgūdžiais ir žiniomis prisideda prie moterų lyderystės kompetencijų auginimo, yra universiteto „WoW University“ tarybos narė.

Audrone, šių dienų situacija yra kitokia ne tik sveikatos prasme. Daugybė žmonių susidūrė su darbinėmis problemomis, galbūt, nebuvo pasiruošę ar nesitikėjo, kad viskas pasisuks tokia linkme taip greitai. Ko reikia, norint greičiau atsistoti ant kojų? Apie kokias kompetencijas, įgūdžius, savybes turime kalbėti šiandien?

Kalbėdama apie ateities įgūdžius ir kompetencijas anksčiau, kviesdavau atsigręžti į nenuspėjamus aplinkos pokyčius ir iššūkius, su kuriais mes visi susidursime. Visi tie ateities įgūdžiai, apie kuriuos kalbėjau, yra nebe ateities, o šiandienos iššūkiai. Daugėja situacijų, kai vadybos ir strateginio valdymo metodai ar tiesiog įprasti skirtingų problemų sprendimai yra pernelyg susipynę ir standartiškai jau nebeveikia. Iššūkių kupinai dabartinei aplinkai apibūdinti verslo ekspertai dažnai pasitelkia anglišką apibūdinimą VUCA (ang. volatility, uncertainty, complexity, ambiquity). Lietuviškai tokią aplinką galima apibūdinti kaip nepastovią, neapibrėžtą, kompleksišką, dviprasmišką. Norint išgyventi tokioje aplinkoje labai svarbu gebėti keistis, o tam labai svarbi kritinio mąstymo kompetencija.

Mes turime gebėti kurti vertę, o tam reikia gebėjimo prisiimti atsakomybę. Savybės, kurios nebe bus, o jau yra reikalingos – smalsumas, žingeidumas, atviras požiūris į naujoves. Atsiranda kūrybiškumo ir inovacijų kompetencijų poreikis, kuris yra stipriai susijęs su gebėjimu keistis. Kartu su kritiniu mąstymu, kūrybiškumu ir vertės kūrimu yra svarbus gebėjimas mąstyti išėjus už ribų, tam kad būtų surasti inovatyvūs sprendimai. Reikia gebėti suderinti iš pažiūros labai skirtingus ir dviprasmiškus dalykus ko, galbūt, iki to nėra buvę. Svarbu kurti naują vertę skirtingose disciplinose, tuomet atsiranda tarpdiscpliniškumo poreikis ir galimybė. Aišku, viso to žmogus negalės padaryti vienas, tam reikia komandos.

Darbdaviai dar visai neseniai stebėjo kylantį darbuotojų individualizmą. Ar tai reiškia, kad visgi teks išmokti dirbti komandoje?

Komandinis darbas, gebėjimas telkti ir bendradarbiauti su kitais šiandien yra labai svarbus. Tam labai reikalingos pamatinės vertybės, stiprus moralinis stuburas, bet tuo pačiu ir gebėjimas keistis bei bendradarbiaujant priimti kito nuomonę. Gebėjimas susidurti ir priimti nežinomybę, išsiugdyti naują požiūrį ir, kas labai svarbu, bendradarbiaujant ir dirbant komandose, išgirsti kitą ir gebėti būti pažeidžiamu. Gebėti būti pažeidžiamu, kas vienareikšmiškai yra žmogiškoji savybė ir ko šiandien dienai dar negali pakeisti dirbtinis intelektas.

Čia atsiranda svarba ir dirbtinio intelekto galios panaudojimas visų žmonių labui. Tad vėl sugrįžtame prie pamatinių vertybių, prie etikos, prie socialinės atsakomybės, apie ką pasaulyje jau kalbama ir įgyvendinama dešimtmečius, tačiau Lietuvoje link to dar einama mažais žingsneliais.

Beje, stebint šios dienos situaciją, pastebiu, kiek nemažai atsiranda socialiai atsakingų žmonių, įmonių, organizacijų, neatlygintinai prisidedančių prie bendros šalies gerovės. Visuomenės pagalba gydytojams, vyresniems žmonėms, smulkaus verslo palaikymas, vieni kitų girdėjimas yra labai geras ženklas, kad, nepaisant individualizmo, esame žmogiški ir supratingi. Grįžtant prie bendradarbiavimo ir gebėjimo dirbti skirtingose komandose, noriu pabrėžti vieną iš svarbių kompetencijų – tai yra gebėjimą dirbti skirtingose komandose. Tai yra kultūriniai skirtumai, virtualios komandos, skirtingos vertybės ir gebėjimas dirbti su labai įvairiais žmonėmis. Kyla poreikis lyčių įvairovei, apskritai, įvairių žmonių subūrimui skirtingose komandose tam, kad kurtume inovatyvius sprendimus.

Kokių konkrečių įgūdžių ir savybių reikia aukščiausiojo lygmens vadovams?

Aukščiausiojo lygmens vadovams šiandien ypatingai tenka didelė atsakomybė priimti sprendimus, kurie turės įtakos ateityje, šiandien jie labiau nei kas kitas susiduria su darbu mano minėtame VUCA pasaulyje. Vadovai turi ne tik gebėti dirbti su skirtingomis asmenybėmis, kurių vertybės, požiūriai, nuostatos yra labai individualios, skiriasi jų poreikiai ir gebėjimai. Tuo pačiu reikia vystyti verslą, kurti naujus verslo modelius, kuomet aplinka yra labai dinamiška, į rinką veržiasi greitai kintančios technologijos. Visas aplinkybes įvertinęs vadovas turi pasiruošti pokyčiams, juos inicijuoti ir veikti žaibiškai. Taigi, gebėjimas aukščiausiojo lygmens vadovui sutelkti ir vesti savo komandą pokyčių link, šiandien yra be galo svarbus. Vadovas turi turėti tas pačias savybes ir gebėjimus, kurias, taipogi, jau minėjau – labai svarbus kritinis mąstymas, pamatinis stuburas, vertybės, gebėjimas keistis, prisiimti riziką, bendradarbiauti, suburti skirtingas komandas, atrasti kiekvieno darbuotojo geriausius gebėjimus, gebėti pačiam būti pažeidžiamu, nes tai skatina atvirumą komandoje, kas yra viena iš pamatinių savybių, norint pasiekti efektyvių rezultatų.

Kokių gebėjimų ar įgūdžių dažniausiai pritrūksta moterys?

Kalbant apie vyrų ir moterų lyderystę, statistika yra ganėtinai liūdinanti – tik 4.9 proc. vadovių lyderių yra moterys. Apskritai moterų vadovių skaičius pasauliniu mastu arba yra stabiliai žemas, arba netgi mažėja. 2019 m. Harvard Business Review (HBR) atliko moterų ir vyrų pasitikėjimo savimi tyrimą, juos lyginant skirtingose amžiaus grupėse. Rezultatai rodo didžiulį skirtumą amžiaus grupėje iki 25 metų – pasitikinčių moterų yra gerokai mažiau, lyginant su to paties amžiaus vyrais. Tik 40 metų moterų ir vyrų pasitikėjimo lygis susivienodina. Esu tikra, kad, norint turėti stiprių moterų, visų pirma turime daug dirbti, kad pakeltume jų pasitikėjimą savo jėgomis. Taipogi, ne paskutinėje vietoje darbas su visuomenės nuostatomis, įrodant pavyzdžiais, kad moterys yra puikios vadovės, vedančios savo komandas ir įmones gerų rezultatų link.

Pasitikėjimo savimi ne tik kaip asmenybe, bet ir kuriant verslą, trūksta ne tik moterims. Kodėl taip baiminamės?

Pagrindinės to priežastys yra per žemas pasitikėjimas savimi, per daug aukštas kontrolės lygis ir lietuviams dar ganėtinai naujos antreprenerystės kompetencijos trūkumas. Verslumo gebėjimą turėtų ugdyti visi universitetai. Jeigu lyderiaujančiose pasaulio verslo mokyklose šios kompetencijos ugdymui yra skiriamas išskirtinis dėmesys, tai Lietuvoje iš tikrųjų labai mažai, drįsčiau pasakyti, kad iš esmės beveik nėra tinkamai šią kompetenciją ugdančių studijų programų. Verslumas turi būti pradedamas ugdyti darželiuose, tęsiant jo ugdymą mokyklose bei universitetuose. Tik tada į darbo rinką ateis drąsios, mąstančios, kūrybiškos, nebijančios kurti savo verslų asmenybės.

Kur ir kaip geriausia ugdyti reikalingus įgūdžius ir gebėjimus?

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien atsiranda studijos, kurios skirtos tyrinėjančioms, kuriančioms ir siekiančiomis pokyčių moterims. Tokios studijos ne tik padeda atrasti geriausius gebėjimus, bet ir kaupia reikiamų žinių bagažą, paruošia ne tik ateities, bet ir dabartiniam realiam bei produktyviam gyvenimui. Vienas iš sėkmingiausių mokymosi metodų, ką rodo mano patirtis, yra patirtinis ugdymas, kuomet suaugusieji daug reflektuodami, mokydamiesi duoti grįžtamąjį ryšį, ugdydami savęs pažinimo kompetenciją gali patys smarkiai keistis. Gali ne tik keistis, bet ir ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Studijų ar mokymosi metu jie atsineša realias situacijas, su kuriomis susidūrė savo kasdieninėje veikloje darbe ar asmeniniame gyvenime. Dalinantis jomis su studijų ar mokymosi dalyviais, atsiranda atsakymai į klausimus. Žmonės supranta, kad gali keistis, pažiūrėti į situaciją skirtingais kampais. Kuomet esi vienas paliktas su savo mintimis, dažnai užsiblokuoji ir neberandi naujų sprendimų ir išeičių, tad labai padeda darbas komandose. Čia paminėčiau ir mentorystę, kuri yra ypatingai svarbi ir gebanti prisitaikyti prie individualių kiekvieno suaugusiojo poreikių, taip skatindama augti. Mentorystę labai smarkiai gali papildyti koučingas, tai yra gebėjimo ugdymas analizuoti save ir skatinimas žmogų mąstyti, pagalvoti apie visai kitus naujus kampus. Kaip rodo praktika, šie dalykai stipriai augina ir didina pasitikėjimą.

Dėkoju už pokalbį.

M360