Visuomenės informavimo etikos komisija pripažino, kad LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, publikacijoje apie šešėlines schemas žiniasklaidoje pateikdamas netikslią informaciją ir nesuteikęs galimybės ją paaiškinti ar patikslinti kritikuojamam asmeniui, nurodoma Komisijos sprendime.

Visuomenės informavimo etikos komisija, pripažinusi etikos pažeidimą, įpareigojo LRT apie šį sprendimą per dvi savaites paskelbti portale LRT.lt.

Komisija, išnagrinėjusi UAB „DELFI“ skundą dėl M. Aušros publikacijos „LRT tyrimas. Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje“, nustatė, kad žurnalistas pažeidė kodekso 3 straipsnį, nustatantį, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 20 straipsnį, nustatantį, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jei tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti tokia galimybe, pranešti apie tai tame pačiame kūrinyje.

M. Aušra publikacijoje teigė, kad Kauno savivaldybė mėnuo iki 2019 m. savivaldos rinkimų nusipirko komunikacijos paslaugas populiariausiame naujienų portale DELFI už 57 tūkst. eurų, o publikacijos skirsnyje „Galima korupcija per nematomus pinigų srautus“ buvo pateiktas DELFI vadovo Vytauto Benokraičio komentaras dėl įkainių skirtumų už skirtingas viešinimo paslaugas, tačiau pozicija dėl sandorio su Kauno savivaldybe pateikta nebuvo ir ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta.

Komisijos sprendime nurodoma, kad publikacijoje buvo pateikta netiksli informacija apie DELFI sandorį su Kauno savivaldybės administracija, kadangi 57 tūkst. – maksimali galima šios sutarties vertė per trejų metų laikotarpį, o už du publikacijoje minimus straipsnius Kauno savivaldybė sumokėjo tik 790 eurų plius PVM, t. y., 395 eurus už vieną straipsnį.

Nurodoma, kad šios aplinkybės publikacijos autoriui buvo žinomos. Taip pat buvo kreiptasi į publikacijos autorių elektroniniu paštu ir į LRT žurnalistinių tyrimų skyriaus vadovę Indrę Makaraitytę telefonu prašant patikslinti informaciją, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta.

LRT teigė, kad skelbiama informacija apie sutarties vertę yra teisinga ir paimta iš valstybės valdomos informacinės sistemos cvpp.lt, o loginė lingvistinė ginčo konstrukcija nepatvirtina skundo argumento neva publikacijoje teigiama, kad už du straipsnius buvo sumokėtos daugiatūkstantinės sumos, kadangi ginčo teiginyje teigiama, kad pagal 57 tūkst. eurų vertės sutartį portale pasirodė tik du straipsniai, tuo tarpu straipsnių kaina nėra nurodoma.

LRT nuomone, pareiškėja yra žiniasklaidos verslo dalyvis, turintis akivaizdų ir natūralų komercinį interesą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir laimėjimo atveju teikti perkančiosioms organizacijoms sutartimi sulygtas paslaugas, todėl paskleista informacija apie jos sandorį su Kauno savivaldybe kritika negali būti laikytina, juo labiau, pirkimų skelbimas ir užsakymų teikimas nuo jos valios nepriklauso.

Komisija konstatavo, kad nors publikacijoje buvo paskelbta DELFI sutarties su Kauno savivaldybės administracija vertė, nebuvo nurodytos kitos dvi esminės jos sąlygos – sutarties sąlygos ir vienos publikacijos paskelbimo kaina.

Įvertinus publikacijos pavadinimą „Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje“ ir bendrą publikacijos kontekstą, statistinis informacijos vartotojas iš pateiktos informacijos galėjo nuspręsti, jog Kauno savivaldybė, artėjant savivaldos rinkimams, už publikacijos apie jos veiklą portale DELFI sumokėjo daugiatūkstantines sumas.

Todėl Komisija daro išvadą, kad publikacijoje paskleista informacija buvo neišsami ir nepakankamai tiksli.

Publikacijoje buvo pabrėžiama, kad sandoris buvo sudarytas likus mėnesiui iki rinkimų.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė publikacijos tema buvo galimas politikų piktnaudžiavimas mokesčių mokėtojų lėšomis, formuojant apie save teigiamą nuomonę komercinėje žiniasklaidoje, informacijos vartotojai galėjo nuspręsti, kad ir DELFI dalyvauja šešėlinėse schemose.

Komisijos vertinimu, tokia informacija laikoma neigiama DELFI kritika, todėl publikacijoje jai turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti ar paneigti neteisingą informaciją. Tokia galimybė sudaryta nebuvo, todėl buvo nustatytas etikos kodekso pažeidimas.

M360