Prašo leisti nuomoti patalpas
VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė birželio mėnesį raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją.
Jos rašte teigiama, kad vadovaudamasi LRT įstatymo 18 str. 3 d. LRT taryba sudarė LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą, kuriame išdėstyta LRT nuosavybės teise valdomo turto, inter alia LRT lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka.
„Visas iki 2021 m. sausio 1 d. LRT valdytas ir įgytas turtas priklauso valstybei nuosavybės teise, o LRT jį valdo patikėjimo teise, kol bus priimtas LR Vyriausybės sprendimas dėl ilgalaikio valstybės turto perdavimo pagal patikėjimo sutartį. Todėl, siekiant pakeisti turto teisinį režimą, reikalingas atitinkamas LR Vyriausybės sprendimas.
(...) Paaiškiname, kad priėmėme sprendimą kreiptis į LR Vyriausybę dėl valstybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant ir LRT naudojamo nekilnojamojo turto, reikalingo LRT veiklai užtikrinti, perdavimo LRT pagal patikėjimo sutartį ir leidimo išnuomoti šio rašto priede Nr. 1 nurodytą ilgalaikį turtą – taip, kaip numatyta šiame rašte minėtame LR Vyriausybės nutarimu Nr. 16 patvirtintame Apraše“, - nurodyta LRT generalinės direktorės rašte.
Ten pat teigiama, kad perduotino pagal patikėjimo teisės sutartį ilgalaikio materialaus turto – 18 vnt. nekilnojamojo turto – likutinė vertė minėtą dieną sudaro 8 139 951,76 Eur, o perduotino 4 207 vnt. kito ilgalaikio materialaus turto likutinė vertė – 9 305 629,76 Eur.
Vis dėlto LRT generalinė direktorė savo rašte pažymėjo, kad jos vadovaujama žiniasklaidos priemonė savo poreikiams naudoja ne visą valdomą nekilnojamąjį turtą. Dalį patalpų LRT nuomoja. Ir tai norėtų daryti ateityje.
„Nors dalį minėto turto LRT nuomoja, gautos lėšos naudojamos LRT veiklai užtikrinti – taip pat perkama brangi IT ir kita technika, be to, kaip minėta, visi pastatai sudaro atskirą saugomą kompleksą, jų atidalijimas privestų ne tik prie tokio komplekso vientisumo pažeidimo, bet ir prie panaudos pagrindais naudojamo žemės sklypo atsidalijimo, o visi šie galimi veiksmai neigiamai atsilieptų LRT įstatyme numatytos visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui. Atsižvelgdama į pateiktas faktines aplinkybes, susijusias su turimo ilgalaikio materialaus turto (nekilnojamojo turto) nuoma, ir į tai, kad pajamos iš išnuomoto turto naudojamos LRT misijai vykdyti bei LRT naudojamų senų statybos statinių patenkinamai būklei palaikyti, LRT prašo suteikti leidimą pagal patikėjimo teisės sutartį perduotiną ilgalaikio materialiojo turto dalį – nekilnojamąjį turtą, įvardytą priede Nr. 1 – išnuomoti patikėjimo teisių sutarties galiojimo laikotarpiu“, - dėstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad LRT įstatymo 18 str. numato galimybę LRT, gavus Vyriausybės leidimą, išnuomoti patikėjimo teisės sutartimi perduotą turtą.
„Atsižvelgdami į pateiktą informaciją ir paaiškinimus (...) prašome inicijuoti LR Vyriausybės nutarimo projekto dėl prieduose prie šio prašymo pateikto valstybės ilgalaikio materialaus turto perdavimo LRT pagal patikėjimo teisės sutartį rengimą, jų suderinimą su LR Finansų ministerija, VĮ Turto bankas ir kitomis institucijomis. (...) Prašome LR Vyriausybės nutarimo projekte numatyti LR Vyriausybės leidimą LRT patikėjimo teisės sutarties laikotarpiu išnuomoti šio rašto priede Nr. 1 nurodytą ilgalaikį materialų turtą – nekilnojamąjį turtą“, - teigiama generalinės direktorės rašte.
Konkurencijos taryba turi esminių pastabų
Gavusi LRT generalinės direktorės kreipimąsi Kultūros ministerija suskubo parengti Vyriausybės nutarimo „Dėl nekilnojamojo ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo pagal valstybės turto patikėjimo sutartį viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija““ projektą.
Jį Kultūros ministerija pateikė derinti Konkurencijos tarybai. Ši pastebėjo, kad ministerijos parengtas teisės aktas turi esminių trūkumų.
Pirmoji pastaba: „Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog Nutarimo projekte nėra aiškiai apibrėžta, kokiai LRT veiklai yra perduodamas valstybės turtas.“
Kaip pažymėjo Konkurencijos taryba, tuo atveju, jeigu būtų siekiama turtą perduoti tik LRT neūkinei veiklai vykdyti, Nutarimo projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, kad perduodamas turtas negali būti naudojamas ūkinei veiklai vykdyti.
„Be to, tokiu atveju, perduodant turtą LRT neūkinei veiklai vykdyti, ir siekiant išvengti ūkinės veiklos kryžminio subsidijavimo (kartu ir galimo konkurencijos iškraipymo), būtina aiškiai atskirti ūkinės ir neūkinės veiklos išlaidas, finansavimą ir pajamas“, - rašoma Konkurencijos tarybos vertinimo išvadoje.
Ten pat pažymėta, kad jeigu perduodamas turtas būtų naudojamas ūkinei veiklai vykdyti, projekto rengėjai turėtų įvertinti Nutarimo projekto atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybės pagalbos kriterijams ir užtikrinti, kad nebus pažeistos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos ir valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančios taisyklės.
Konkurencijos tarybos nuomone, siekiant nustatyti, ar turto perdavimas patikėjimo teise gali būti laikoma valstybės pagalba, būtina įvertinti, ar tenkinami visi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžti kriterijai, tai yra, ar parama: yra teikiama valstybės narės iš jos išteklių; palaiko tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikia išskirtinę ekonominę naudą; iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją; daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.
„Konkurencijos tarybos nuomone, pirmieji trys valstybės pagalbos kriterijai būtų tenkinami, nes ūkinę veiklą vykdantis subjektas neatlygintinai gautų valstybei priklausantį turtą, kurį priešingu atveju turėtų nuomotis arba įsigyti rinkos sąlygomis, todėl šiuo atveju jam atsirastų išskirtinė nauda. Turtas būtų atiduodamos neatlygintinai, tokiu būdu palengvinat jam tenkančią finansinę naštą ir sustiprinant jo padėtį rinkoje.
Pažymėtina, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių (ketvirtasis valstybės pagalbos kriterijus) konstatuojamas tada, kai valstybės suteikta parama sustiprina ūkio subjekto padėtį, palyginti su kitais Europos Sąjungos vidaus rinkoje konkuruojančiais ūkio subjektais. Valstybės parama gali daryti poveikį Europos Sąjungos vidaus prekybai net ir tuo atveju, kai jos gavėjas tarpvalstybinėje prekyboje tiesiogiai nedalyvauja. Pastebėtina, kad Lietuvos rinkoje yra ūkio subjektų, kurie užsiima tiek nuoma, tiek ir įvairių televizinių laidų kūrimu ar kitomis ūkinėmis veiklomis, kuriomis užsiima ir LRT, be to, tikėtina, kad dalis jų teikia paslaugas užsienio vartotojams / klientams arba patys yra įsteigti užsienio subjektų. Taigi, manytina, kad ketvirtasis valstybės pagalbos kriterijus taip pat būtų tenkinamas.
Primename, kad tuo atveju, kai ūkio subjektui teikiama parama atitinka visus valstybės pagalbos kriterijus, apie tai būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją, kaip to reikalauja Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatos (pateikiant išankstinį pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą), ir gauti Europos Komisijos pritarimą, arba tokios priemonės turi būti įgyvendinamos laikantis kurio nors iš Europos Komisijos reglamentų, atleidžiančių nuo Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos, nuostatų (išimties reglamentai)“, - nurodyta Konkurencijos tarybos išvadoje.
Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį ir į tai, kad institucija, siekdama priimti teisės aktą, susijusį su ūkinės veiklos reguliavimu, turi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnyje numatytą pareigą atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas tenkina vieną iš Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų sąlygų.
Tuo atveju, jeigu Nutarimo projekto turtas būtų perduodamas LRT ūkinei veiklai vykdyti, Konkurencijos tarybos nuomone, būtų tenkinamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 18 punktas, nes reguliavimas būtų susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti.
Galiausiai Konkurencijos taryba Kultūros ministerijai pateikė tokias rekomendacijas: „Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu turtas būtų perduodamas LRT ūkinei veiklai vykdyti, siūlome atlikti poveikio konkurencijai vertinimą.
Siūlome Nutarimo projekte aiškiai nurodyti, kokiai LRT veiklai bus naudojamas planuojamas perduoti turtas. Tuo atveju, jeigu turtas būtų perduodamas neūkinei veiklai vykdyti, siūlome Nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose paaiškinti, ar bus tinkamai atskirtos LRT vykdoma ūkinė ir neūkinė veiklos, bei paaiškinti, kaip planuojama užtikrinti, kad turtas būtų naudojamas pagal paskirtį.
Tuo atveju, jeigu turtas būtų perduodamas ūkinei veiklai vykdyti, siūlome atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, taip pat įvertinti, ar numatytas turto perdavimas patikėjimo teise gali būti laikomas valstybės pagalba, ir jeigu taip, tuomet užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių.“
Netyrė, nes negavo skundo
Susipažinę su Konkurencijos tarybos išvada į ją kreipėmės turėdami papildomų klausimų.
LRT savo rašte pažymi, kad valdomą NT gali išnuomoti tik gavusi Vyriausybės leidimą. Kaip žinia, dalį savo patalpų jis nuomoja ir šiuo metu. Taigi, Konkurencijos tarybos paklausėme, ar LRT šiuo metu turi Vyriausybės leidimą nuomoti savo turtą?
Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė pateikė štai tokį atsakymą: „Konkurencijos taryba, rengdama išvadas Kultūros ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo projekto, nerinko papildomos informacijos apie LRT turimus Vyriausybės leidimus, jų kontrolė nėra Konkurencijos tarybos kompetencija.“
Jei LRT Vyriausybės leidimo neturi, ar tokiu atveju patalpų nuoma yra teisėta? Ir ar tai neiškraipo konkurencijos?
Konkurencijos tarybos narė, atsakydama į Delfi klausimą, teigė, kad taryba nėra gavusi skundo, todėl situacijos netyrė: „Kaip buvo pabrėžta Konkurencijos tarybos išvadose Kultūros ministerijai, jeigu perduodamas turtas būtų naudojamas ūkinei veiklai, pavyzdžiui, nuomai, teisės akto rengėjai (šiuo konkrečiu atveju – Kultūros ministerija) turėtų atlikti poveikio konkurencijai vertinimą. Atlikdamas poveikio konkurencijai vertinimą viešojo administravimo subjektas (šiuo konkrečiu atveju – Kultūros ministerija) turi įvertinti, kokį poveikį teisės akto įgyvendinimas turės rinkai ir jos dalyviams bei įvertinti visas galimas tokio reguliavimo rizikas bei neigiamas pasekmes rinkai. Be to, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi ES valstybės pagalbos taisyklių. Konkurencijos taryba nėra gavusi skundo dėl tokio pobūdžio LRT veiklos.“
Galiausiai paklausėme, ar dėl LRT, kuris šiuo metu nuomoja dalį savo patalpų, nereikėjo gauti Europos Komisijos pritarimo? Ir ar taip pat prieš LRT pradedant nuomoti savo patalpas nereikėjo atlikti poveikio konkurencijai vertinimo?
Konkurencijos tarybos narė M. Augustinavičienė pateikė štai tokį atsakymą: „Jeigu anksčiau LRT perduotas patalpas naudoja ūkinei veiklai, poveikio konkurencijai vertinimą turėjo atlikti atitinkamo teisės akto rengėjai. Taip pat, kaip minėta, teisės akto rengėjams kyla pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi ES valstybės pagalbos taisyklių. Jeigu LRT konkurentams kyla abejonių dėl valstybės pagalbos teisėtumo, jie gali kreiptis į nacionalinius teismus arba Europos Komisiją.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad radijo ir televizijos programų signalų elektroninių ryšių tinklais perdavimo visuomenei paslaugos ir paslaugos, kurių reikia VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, yra laikytinos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (VESP). Dėl suteiktų subsidijų minėtoms paslaugoms teikti Ryšių reguliavimo tarnyba Europos Komisijai kas dvejus metus teikia ataskaitas. Tuo tarpu, turto perdavimas LRT, net ir VESP paslaugoms teikti, anksčiau nebuvo derintas su Konkurencijos taryba.“
Ar Vyriausybė davė leidimą?
Klausimų turėjome ir Kultūros ministerijai.
Kultūros ministro Simono Kairio atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė nurodė, kad ministerija dar nėra priėmusi sprendimo dėl Konkurencijos tarybos pateiktų pastabų.
„Teikiamu nutarimu yra siekiama įgyvendinti naujos redakcijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus, kurie nustato naujus VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Jo tikslas – perduoti LRT jos įstatuose šiuo metu numatytai veiklai vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu LRT patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį ir ilgalaikį materialųjį turtą, reikalingą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo nutarimo projektu LRT nėra perduodamas joks naujas nekilnojamas turtas – visu nutarimo projekte minimu turtu LRT disponavo ir iki šiol, tiesiog įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai keičiasi valdymo modelis: atsirado būtinybė įforminti valstybei priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo pagal patikėjimo teisės sutartį.
Nutarimo projektą parengusi Kultūros ministerija Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama įvertinti pateiktą projektą. Gavę Konkurencijos tarybos atsakymą, Kultūros ministerijos specialistai šiuo metu vertina tarybos keliamus klausimus ir galimybę į juos atsižvelgti“, - nurodė V. Vitkauskaitė.
Tuo atveju, jeigu turtas būtų perduodamas neūkinei veiklai vykdyti, ministerijos paprašėme paaiškinti, kaip planuojama užtikrinti, kad turtas būtų naudojamas pagal paskirtį.
Ministro atstovė spaudai pateikė štai tokį atsakymą: „Nutarimo projekte yra numatyta sąlyga, kad turtas bus valdomas pagal valstybės turto patikėjimo sutartį, o sutartyje ir bus numatoma šalių atsakomybė bei įsipareigojimų garantijos.“
Pats LRT nurodo, kad dalį patalpų šiuo metu nuomoja. Taigi, galbūt tų patalpų, kurias LRT šiuo metu nuomoja ir jų nenaudoja tiesioginei savo veiklai, LRT nereikėtų perduoti? Galbūt pati valstybė galėtų jas nuomoti ant LRT neužkraunant komercinių rūpesčių? Galbūt taip LRT galėtų labiau koncentruotis į tiesioginę savo veiklą – žiniasklaidos turinio kūrimą?
V. Vitkauskaitė teigė, kad dėl to turėtų apsispręsti LRT taryba: „Šio nutarimo projekto tikslas nėra įvertinti paties disponuojamo turto tikslingumo – kaip ir informuojame ankstesniame atsakyme, šiuo atveju dėl naujos įstatymo redakcijos keičiasi tik valdymo modelis. Dėl patalpų panaudojimo efektyvumo ir tikslingumo pasiūlymus, visų pirma, turėtų teikti LRT Taryba.“
Kita vertus, jei LRT dalies savo patalpų nenaudoja, ar nėra planų jas aukciono būdu parduoti?
Ministerijos atstovė nurodė, kad dėl to reikėtų Turto banko sprendimo: „Pagal galiojančius teisės aktus viešame aukcione parduodami į Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas valstybės nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. LRT valdomi pastatai į šį sąrašą nėra įtraukti. Be to, Valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y., ne Kultūros ministerija, o VĮ Turto bankas.“
Kaip pažymi pats LRT, jis savo valdomą NT gali išnuomoti tik gavęs Vyriausybės leidimą. Kaip žinia, dalį savo patalpų LRT nuomoja ir šiuo metu. Taigi, ar LRT šiuo metu turi Vyriausybės leidimą nuomoti šį turtą? Ar dėl LRT, kuris šiuo metu nuomoja dalį savo patalpų, nereikėjo gauti Europos Komisijos pritarimo? Ir ar taip pat prieš LRT pradedant nuomoti savo patalpas nereikėjo atlikti poveikio konkurencijai vertinimo?
Atsakydama į klausimus, V. Vitkauskaitė nurodė, kad norėdama išnuomoti savo patalpas LRT turėtų gauti Turto banko leidimą. Tačiau ar yra gautas Vyriausybės leidimas, Europos Komisijos pritarimas ir ar buvo atliktas poveikio konkurencijai vertinimas, kultūros ministro atstovė spaudai neįvardijo.
„Norėdama išnuomoti patalpas, LRT, visų pirma, turi kreiptis į teisės aktų įgaliotą subjektą – VĮ Turto banką dėl leidimo nuomoti patalpas. Gavus leidimą per VTIPS (valstybės turto informacinę paieškos sistemą) yra skelbiamas patalpų nuomos konkursas.
Kultūros ministerija neturi duomenų, jog LRT patalpas nuomotų neteisėtai, nesilaikydama nustatytos tvarkos. Galimą poveikį konkurencijai turėtų vertinti kompetentingos institucijos, šiuo atveju – Konkurencijos taryba”, - teigė V. Vitkauskaitė.
Ar Turto bankas išdavė leidimą, neaišku
Kaip nurodė Kultūros ministerija, norėdama išnuomoti savo patalpas, LRT turi gauti Turto banko leidimą. Taigi, jo ir paklausėme, ar toks leidimas yra gautas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad LRT veikia pagal atskirą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir savo turtą valdo nepriklausomai. Visgi, sprendimai dėl turto nuomos yra derinami su VĮ Turto bankas.
VĮ Turto bankas, vertindamas įstaigų norą išnuomoti valstybės turtą, atsižvelgia, ar tuo metu nėra registruotas valstybės institucijų poreikis panašaus ploto ir paskirties turtui konkrečiame mieste. Įprastai mažų patalpų poreikio valstybės institucijos neturi (pvz., mažų pavienių kabinetų ir pan.). Valstybės reikmėms dažniausiai reikalingos didesnės, atskiros patalpos į kurias, optimizuojant įstaigų plotus, neretai įsikelia kelios institucijos“, - teigė K. Vaitkevičius.
Nori turėti naują pastatą
Delfi su aštuoniais konkrečiais klausimais kreipėsi ir į LRT. Tačiau LRT atstovė Miglė Savickaitė nepateikė atsakymų į kiekvieną klausimą. Ji atsiuntė vieną bendrą komentarą.
Klausėme, ar LRT šiuo metu turi Vyriausybės leidimą nuomoti savo nekilnojamąjį turtą? Taip pat teiravomės, ar prieš pradedant nuomoti šias patalpas, LRT vertinimu, nereikėjo gauti Europos Komisijos pritarimo? Ir ar taip pat prieš LRT pradedant nuomoti savo patalpas nereikėjo atlikti poveikio konkurencijai vertinimo?
Vis dėlto LRT atstovė M. Savickaitė atsakymų į šiuos klausimus išvengė. Pateikiame visą jos atsiųstą komentarą:
„Šiuo metu yra derinamas Lietuvos Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatas dėl LRT patikėjimo teise valdomo turto.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra viena iš institucijų, su kuria paprastai yra derinami tokio pobūdžio teisės aktų projektai. Jūsų minima Konkurencijos tarybos nuomonė dėl poreikio vertinti tokio teisės akto projekto atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms ir (ar) atlikti poveikio konkurencijai vertinimą yra pateikta Nutarimo projekto derinimo procese. Atitinkamai, priimant galutinį sprendimą dėl Nutarimo projekto, šie aspektai bus įvertinti, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Dėl jūsų klausimų, susijusių su šiuo metu LRT patikėjimo teise valdomu turtu ir kaip su šiuo turtu bus elgiamasi ateityje, pažymime, kad LRT jai patikėtą turtą visada valdė, naudojo ir disponavo juo laikydamasi visų taikomų teisės aktų reikalavimų. Įgyvendindama minėtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatas ir priimdama sprendimus dėl patikėjimo teise perduoto ar perduodamo turto, LRT ir toliau griežtai laikysis jai tiek šio įstatymo, tiek Nutarimo (kai jis bus priimtas) reikalavimų.
Vienas iš LRT tikslų – optimizuoti valdomo valstybės nekilnojamo turto apimtis. 2019 m. atliktoje studijoje, naudingiausią galimą alternatyvą ekspertai įvardijo naujo kompaktiškesnio, didesnio energetinio efektyvumo pastato statybas esamoje LRT teritorijoje Vilniuje (S. Konarskio g. 49). Todėl LRT siekia, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas turėtų energetiškai efektyvų, modernios žiniasklaidos poreikius atitinkantį pastatą.“
