Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), šiais metais įsigijęs teises transliuoti naujo sezono „Eurolygos“ rungtynes“, galimiems pirkėjams platina pasiūlymą įsigyti šių transliacijų rėmimo teises už preliminarią 280 tūkst. eurų sumą. Už ją žadamos rėmimo pozicijos tiek televizijoje, tiek naujienų portale.

Siūlo pirkti pozicijas televizijoje ir portale

Rėmimo pasiūlyme kaip vienas iš privalumų pateikiamas ir argumentas, kad LRT televizijoje ir portale nėra reklaminio triukšmo – pagal LRT įstatymą, visuomeninio transliuotojo eteryje reklama yra draudžiama. Tačiau teikiamas paslaugas įvardinus rėmimu, siūloma įsigyti vaizdo užsklandas ir anonsus su vaizdo užsklandomis tiek prieš, tiek per rungtynes, taip pat pozicijas LRT interneto portale per tiesioginę transliaciją, „Mediatekos“ įrašuose, straipsniuose ir naujienose.

„Mano supratimu, LRT šioje vietoje pasielgė mažų mažiausiai nesąžiningai, vien dėl to, kad jie, komunikuodami, kad Eurolygą grįžta į LRT, akcentavo du dalykus. Pirma, kad „Eurolyga“ visiems bus nemokama, antra – kad ji bus be reklamos. Pirmuoju atveju jie pamiršo pasakyti, kad šio konkurso sąlygos buvo, kad „Eurolyga“ būtų rodoma tik per nemokamą kanalą ir visos žiniasklaidos priemonės, kurios teikė savo siūlymus tam konkursui, buvo nurodžiusios nemokamus kanalus. Antras LRT motyvas buvo, kad bus be reklamos – dabar akivaizdu, kad ta reklama bus ir kad ji yra pardavinėjama. Pagal LRT įstatymą, jie gali rodyti rėmimo pranešimus ir gali rodyti tai, kas susiję su transliacija. Reiškia, jei „Eurolygą“ remia „Turkish Airlines“ ar kažkokie batonėliai ir tai yra sutartinis dalykas, jie tai gali transliuoti, bet kiek aš perskaitau įstatymą, nėra parašyta, kad LRT gali pardavinėti reklamą“, – sako IŽA vadovas Arnas Marcinkus.

Ar renginys atitinka rėmimo reikalavimus, sprendžia LRT taryba

„Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas dr. Ąžuolas Čekanavičius sako, kad rėmimas yra specifinė reklamos rūšis, kuri tenkina tuos pačius rinkos dalyvių poreikius kaip ir mums įprasta reklama.

„Rėmimu (kuris praktikoje parduodamas kaip paslauga) asmuo siekia skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba prekes ar paslaugas. Kita vertus, pagal savo esmę rėmimo pranešimai privalo skirtis nuo televizijos reklamos. Tokie pranešimai gali būti rodomi tik remiamos programos transliavimo metu ir (ar) remiamos programos anonso transliavimo metu. Rėmėjo pristatymo trukmė turėtų būti tokia, kad žiūrovas spėtų išgirsti ir (ar) pamatyti rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą ar šūkį. Tačiau toks rėmėjo pristatymas jokiu būdu negali peržengti įstatyme nustatytų ribų ir tapti mums įprasta televizijos reklama“, – aiškina jis.

„Maža to, kalbant apie rėmimo pranešimus visuomeninio transliuotojo eteryje, įstatymas aiškiai sako, kad rėmimo pranešimai galimi tik kalbant apie „kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“, – pabrėžia A. Čekanavičius.

A. Čekanavičiaus nuomone, Lietuvos teisinio reguliavimo problema yra ta, kad nepriklausoma kontrolės institucija – Lietuvos radijo ir televizijos komisija – iš esmės turi kompetenciją kontroliuoti tik rėmimo pranešimų turinio atitikimą teisės aktų reikalavimams, pvz. ar rėmėjo pristatyme nėra skelbiamos prekių ar paslaugų savybės, privalumai, vartojami aukščiausio laipsnio būdvardžiai ir kt.

„O štai klausimą nuspręsti, ar rėmimo pranešimas atitinka visuomeniniam transliuotojui specifiškai taikomus reikalavimus, pvz., kas konkrečiai yra kultūros ir sporto renginys, kuriuo siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką, gali realiai nuspręsti tik LRT taryba. Tai yra reikšminga problema, nes LRT taryba yra vienas iš dviejų LRT organų ir susiduria su reikšmingu interesu konfliktu, norėdama priimti teisingą sprendimą, esant konfliktinei ar neaiškiai situacijai. Kitaip tariant, kalbame apie patį sprendimą, ar apskritai galimas atitinkamo renginio ir (ar) jo transliacijos rėmimas LRT eteryje?“, – kelia klausimą advokatas.

Jis taip pat primena, kad nepriklausomos visuomeninio transliuotojo kontrolės nebuvimas Lietuvos teisės aktuose yra vienas iš aspektų, kurio teisėtumą šiuo metu nagrinėja Europos Komisija. EK inicijuotoje byloje pareiškėjams, tai yra, Interneto žiniasklaidos asociacijai (IŽA), atstovauja kitas „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas dr. Karolis Kačerauskas.

LRT: veikiame laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų

LRT savo atsiųstame komentare priminė, kad LRT įstatymo 6 ir 7 straipsniai) draudžia LRT transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus, išskyrus atvejus, kai tai yra kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimai ir kai juos LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.

„Jei nebūtų tokios galimybės, LRT negalėtų transliuoti visuomenei reikšmingų tarptautinių sporto renginių, nes tie, kurie parduoda užsienio sporto transliacijų teises (pvz., Eurolygos, Pasaulio futbolo čempionato), įpareigoja rungtynių metu rodyti ir jų oficialių rėmėjų reklamą. Galimybė transliuoti rėmimo pranešimus taip pat leidžia iš dalies padengti transliacijų kaštus ir sukurti papildomą, specialiai šiam turnyrui skirtą turinį“, – teigia LRT.

„Nuo spalio iki gegužės mėnesio LRT tiesiogiai transliuos daugiau nei 40 reguliariojo Eurolygos sezono rungtynių – 17 namuose ir 17 išvykose žaidžiamas „Žalgirio“ rungtynes, taip pat atkrintamąsias rungtynes bei Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Prieš kiekvienas rungtynes ir po jų LRT žiūrovų lauks specialios laidos, kuriose bus kalbinami krepšinio specialistai, treneriai ir patys žaidėjai. Be to, pagal sutartį su Eurolyga LRT taip pat transliuos ir svarbiausias antro pagal pajėgumą Europos klubinio krepšinio turnyro – Europos taurės – rungtynes. Lietuvos krepšinio mėgėjai matys ne tik visas Panevėžio „Lietkabelio“ rungtynes šiame turnyre, bet ir atkrintamąsias varžybas bei finalą – iš viso daugiau nei 10 rungtynių“, – dėstoma LRT komentare.

„LRT veikia laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų; LRT taryba buvo informuota apie Eurolygos teisių įsigijimą“, – teigiama LRT atsiųstame komentare.

LRT taip pat primena, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios nauja LRT įstatymo redakcija, pagal kurią LRT Partnerysčių tvarka bus tvirtinama LRT tarybos.

IŽA prašys „Eurolygos“ transliacijų teisių įsigijimą įvertinti EK

Kaip rašė M360, Interneto žiniasklaidos asociacija teigia, kad LRT įsigyjant Eurolygos transliacijų teises, jai buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba, nes šiuo atveju visuomenės poreikiai būtų buvę patenkinti ir rinkos sąlygomis.

IŽA yra pateikusi skundą Europos Komisijai dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos veiksmų teikiant valstybės pagalbą Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, kuriame tarp kitų argumentų prašoma įvertinti ir „Eurolygos“ teisių įsigijimo suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis klausimą.

IŽA šiuo metu vienija 5 interneto naujienų portalus: Delfi, 15min.lt, Lrytas.lt, VE.lt, madeinvilnius.lt.

M360