Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis oficialiai registravo įstatymo projektą, kuriuo norima keisti šią įstatymo nuostatą: „LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 m. skirtus asignavimus.“
Galiojančiame įstatyme norima pakeisti vieną žodį – vietoje „už praeitų“ (su tarpeliu) įtvirtinti „užpraeitų“ (be tarpelio).
2021 m. LRT biudžetas yra apskaičiuotas pagal 2019 m. surinkto gyventojų pajamų mokesčio, akcizų dalį ir sudaro 53,8 mln. eurų. Jeigu 2022 m. visuomeninio transliuotojo biudžetas būtų skaičiuojamas pagal 2020 metais surinktus mokesčius, palyginti su šiemetiniu, jis išaugtų 1,6 mln. eurų ir siektų 55,4 mln. eurų.
Taigi kitąmet LRT gautų daugiau pinigų nepaisant to, kad pernai valstybė nesurinko tiek pajamų, kiek planavo, kad turėjo papildomai skolintis ir kad jos, arba mūsų visų, skola išaugo.
Tačiau dabartinė įstatymo redakcija to neleidžia daryti. Kita vertus, jeigu įstatymo raidė neleidžia LRT biudžeto skaičiuoti pagal dar nesibaigusių šių metų mokesčių duomenis, ji lyg ir leistų skirti 2019 m. dydžio asignavimus, kurie tuomet buvo 41,6 mln. eurų. Vadinasi, tarpelis tarp žodžių ar jo nebuvimas lemia nuo 1,6 iki 13,8 mln. eurų LRT biudžeto lėšų, rašoma tv3.lt straipsnyje (visą skaitykite čia).
