Pajamų iš reklamos negalintis generuoti Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija žengė, šachmatininkų žodžiais tariant, ėjimą žirgu. Šių metų kovo 4-ą dieną sudarytos sutarties su didžiųjų interneto platformų „Google“ ir „Facebook“ suma siekia 163 tūkst. eurų. Už ją save interneto socialinėse platformose reklamuosis pati LRT. Pats faktas apie sudarytą sutartį viešai paskelbtas po beveik dviejų mėnesių nuo sutarties sudarymo – šių metų balandžio 21-ą dieną.

Apie sudarytą sutartį skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos informacinių sistemų duomenų bazėje čia.

LRT atstovės spaudai Miglės Savickaitės raštu atsiųstame atsakyme teigiama, kad tokia sutartimi visuomeninis transliuotojas „siekia auginti auditoriją“.

„Laikomės pozicijos, kad LRT turi skleisti savo sukurtą medžiagą įvairiais kanalais, atliepti besikeičiančias žiniasklaidos vartojimo tendencijas ir atrasti naujų skaitytojų, žiūrovų, klausytojų. Tą darome sekdami naujausias Europos visuomeninių transliuotojų tendencijas“, – rašo M. Savickaitė.

Kaip pažymima rašte, atsakymai yra suderinti su aukščiausio LRT valdymo organo – LRT Tarybos pirmininku Liudviku Gadeikiu.

Metinis biudžetas – 55,4 mln. eurų

Pati LRT yra valstybės viešoji įstaiga ir išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų. Jos biudžetas, pagal įstatymą, priklauso nuo valstybės pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir surenkamų akcizų.

LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1% valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3% iš akcizo pajamų.

Kaip teigia pati LRT, didžioji jo dalis skiriama turiniui kurti – apie 61,1%, personalui išlaikyti – 30,4%, administracinėms išlaidoms – 6,1%, rinkodarai – 2,4% viso biudžeto lėšų.

Lėšos, skiriamos visuomeniniams transliuotojui, kasmet auga. 2022-iems metams LRT iš biudžeto skirta 55,4 mln. eurų, kai tuo tarpu 2021-aisiais siekė 53,8 mln. eurų, o 2020-aisiais – 46,3 mln. eurų.

Skaičiuojant pagal Statistiko departamento skelbiamų nuolatinių gyventojų metų pradžioje skaičių, 2022-aisiais kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant kūdikius, senjorus ir neįgaliuosius, LRT per metus sumoka po 19,8 euro arba po 1,64 euro per mėnesį.

Palyginimui, 2020-aisiais per mėnesį kiekvienam gyventojui LRT atsieidavo po 1,38 euro.

Pati LRT teigia, kad įstaigos biudžetas yra vienas mažiausių tarp Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narių – 2,4 kartus mažesnis nei EBU vidurkis.

Įstaiga taip pat pabrėžia, kad apie penktadalis LRT biudžeto valstybei grįžta įvairių sumokamų mokesčių forma.

Reklama draudžiama įstatymu

Visuomeninio transliuotojo eteryje komercinė reklama yra draudžiama nuo 2015-ų metų.

Tačiau LRT yra leidžiama atlygintinai rodyti sporto ir kultūros renginių transliacijų rėmimo pranešimus, taip pat už atlygį – socialinio, kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio informaciją.

Iš tokios veiklos, taip pat produkcijos sublicencijų ir pardavimo, patalpų nuomos LRT kasmet užsidirba papildomai lėšų. Pvz. 2019 m. jos sudarė 2,5 mln. eurų, 2020 m. – 1,7 mln. eurų.

Šias lėšas LRT naudoja programų pirkimui ir kūrimui, filmų įsigijimui, taip pat – įstaigos darbuotojų premijoms.

Nors komercinė reklama įstatymu LRT oficialiai draudžiama nuo 2015-ųjų, kurį laiką įstaiga dar bandė gudrauti ir reklamos lėšų gavo iš komercinės reklamos talpinimo savo naujienų portale www.lrt.lt.

Šia spraga buvo naudojamasi, motyvuojant, esą specialiai LRT skirtame Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nėra įvardintas portalas, o tik – „televizija ir radijas“.

Įstatymų leidėjas 1996-aisiais, kai buvo priiminėjamas LRT įstatymas, nenumatė reklamos draudimo LRT interneto platformose dėl elementarios priežasties – tuomet tokių platformų tiesiog nebuvo.

Kaip nebuvo ir paties interneto tinklo, kuris Lietuvoje masiniam vartojimui pradėtas naudoti tik apie 1999-uosius metus, o masinę plėtrą pasiekė tik apie 2007-uosius.

Neuždrausta, vadinasi – leidžiama. Tokiu šūkiu kurį laiką besinaudojusiai LRT apynasrį uždėjo 2016-aisiais Seimo rinkimus laimėję Ramūno Karbauskio „valstiečiai“.

Pastarieji pakeitė LRT įstatymą, įtvirtindami reklamos draudimą ir LRT interneto portale, tačiau – su jau minėtomis išimtimis „transliacijų rėmimo pranešimams“.

Reklamuos pačią LRT

Neuždrausta tiesiogiai – vadinasi, leidžiama. Regis, tokiu principu vėl naudojasi LRT, kai biudžeto skiriamomis lėšomis didina savo sklaidą internete.

Jau ir anksčiau tokiose svetainėse kaip Facebook LRT priklausančiose paskyrose buvo galima aptikti apmokėtą turinį (Sponsored – angl.).

Toks žymėjimas rodo, kad skelbiamas turinio matomumas yra ne natūralus, o dirbtinai, t.y. už atlygį, padidintas.

Minėtas žymėjimas būdavo skelbiamas ties atskirais publikuojamais tekstais Facebook LRT paskyrose.

Tačiau dabar LRT per viešuosius pirkimus nusipirko tiesiog reklamos informacinėse platformose („Facebook“, „Google“) paslaugas – taigi, norėdama gali reklamuoti ne tik atskirą keliamą turinį, bet ir pačias administruojamas paskyras, t.y., mokesčių mokėtojų lėšomis dirbtinai padidinti pačių paskyrų matomumą.

Tuo tikslu šių metų kovo 4-ą dieną buvo sudaryta viešųjų pirkimų sutartis Nr. 6VP – 221, kurios suma siekia 163 tūkst. eurų. Sutartis sudaryta vieneriems metams, kaip skelbiama, „su užsienio įmone“.

Pats sutarties turinys ir sąlygos neskelbiamos, todėl negalima įvertinti, ar jos atitinka LRT įstatymą, taip pat – ar sulygta reklamuoti paskyrose talpinamą turinį, ar pačią LRT kaip įstaigą ir prekinį ženklą.

„2022 kovo 4 d. sutartis sudaryta su „Google Ireland Limited“ dėl reklamos internetinėse platformose. LRT, vykdydama visuomeninio transliuotojo misiją, siekia auginti auditoriją – pasiekti daugiau šalies jaunimo ir ne Lietuvoje gyvenančius lietuvius, taip pat – gyventojus, kurie naujienoms susižinoti renkasi populiarius socialinius tinklus. Keičiantis gyventojų komunikavimo, informacijos susižinojimo įpročiams, prisitaiko ir LRT – esame ten, kur yra ir mūsų esami bei būsimi žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai. Taigi, LRT jau kuris laikas daug dėmesio skiria komunikavimui socialiniuose tinkluose – aktyviai komunikuojame ir „Facebook“, ir „YouTube“, ir „Instagram“, „TikTok“, „LinkedIN“, – teigiama atsiųstame LRT atsakyme.

Visuomeninio transliuotojo atstovės M. Savickaitės teigimu, socialiniame tinkle „Facebook“ LRT turi 9 paskyras – LRT, Kultūra su LRT, LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS, LRT Novosti, LRT English, LRT Lituanica, LRT Wiadomości.

„Jose publikuojamas turinys, atitinkantis sekėjų interesus. Neseniai buvo paleistas specialus „Facebook“ puslapis, skirtas informacijai lenkų kalba, nes iki tol neturėjome kaip tiesiogiai bendrauti su šia mūsų auditorija, o turinio pandemijos metu tik daugėjo“, – rašo LRT atstovė su LRT tarybos pirmininku suderintame atsakyme Delfi.

Jeigu remtis pačia LRT, teigiančia, kad rinkodarai skiriama 2,4 procento viso įstaigos biudžeto, 2022-ais metais tam turėtų atitekti apie 132 tūkst. eurų.

Kaip skelbiama nepriklausomo auditoriaus 2021-ųjų metų įstaigos finansinės ataskaitos išvadoje, per 2021-uosius LRT „visuomenės informavimui radijo ir televizijos tinklais“ išleido 53,8 tūkst. eurų.

M360