Reklamos draudimas apeinamas
Klausymus pradėjęs R. Karbauskis įvardijo, kad net trečdalis pastabų yra susiję su įstatymu, kuris šiuo metu galioja. Pastabas yra pateikęs Seimo teisės departamentas. Esminė problema – kad LRT neturėtų gauti pajamų iš reklamos.
„Siūlysiu nešnekėti apie tai, kas yra kažkokio techninio pobūdžio dalykai, nes galime daug laiko sugaišti tam, siūlau kalbėti apie esminius dalykus“, – teigė LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
R. Karbauskio teigimu, LRT biudžetas yra apie 41 mln. eurų, kitąmet jis turėtų apytiksliai paaugti dar keliasdešimt milijonų.
Skaičiuojama, kad dėl GPM mokesčių pakeitimų LRT biudžetas išaugs iki 69 mln. R. Karbauskis pastebėjo, kad tai, žvelgiant į biudžetą, yra visiškai neįmanoma.
Šiuo metu įstatyme parašyta, kad reklama ir komerciniai pranešimai LRT draudžiami, išskyrus informaciją, kuria viešinami kultūros, sporto, švietimo ar politines iniciatyvas viešinantys pranešimai.
Pasiūlymą pataisai siūlo Seimo narė Agnė Širinskienė. Ji teigė, kad šiuo metu esamas reguliavimas sudaro sąlygas apeiti reklamos draudimą LRT eteryje. Ji įvardijo, kad tai atskleidė ir rinkimų situacija, kai buvo skleidžiama politinė reklama.
Pats rėmimų apskaičiavimas kelia klausimų. Seimo narės teigimu, buvo galima taikyti net 70 proc. nuolaidas ir kartais tokie sprendimai buvo priimami subjektyviais vadovų sprendimais.
„Yra racionalu atsisakyti netiesioginės reklamos ar spragų, kurios sukelia galimybę su prekės ženklų rodymu per rėmimą apeiti įstatymą“, – įvardijo A. Širinskienė.
A. Širinskienė kalbėjo, kad norima, kad LRT eteris būtų švarus ir gražus be jokių reklaminių pranešimų.
„Ar kyla abejonių, kad apie politiką ar politinius anonsus LRT iš viso negali būti?“ – klausė R. Karbauskis, kalbėdamas apie mokamą politinę reklamą. Jis teigė, kad tokiu atveju reklamą LRT eteryje gali nusipirkti tik tie, kurie turi tam pinigų, ir taip susidaro įspūdis, kad LRT palaiko kuriuos nors konkrečius politikus.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė teigė, kad A. Širinskienės registruotos pataisos yra svarbios dėl to, kad ši spraga liko nuo 2015 m. kai buvo priimtas įstatymas dėl draudimo LRT eteryje, kai draudimas įsigaliojo tik radijui ir televizijai, o interneto platformos šis draudimas neliečia ir ten konkuruojama su komercinėmis priemonėmis.
„Ta spraga turėtų būti užlopyta, nes nors anksčiau buvo registruojama, nebuvo politinės valios. Taip pat spraga yra dėl politinės informacijos skleidimo, kai LRT deklaruoja įkainius, konkuruoja su komerciniais kanalais, susirenka didesnę dalį lėšų – čia turėtų lygiateisiškumo principas įsigalioti", – kalbėjo ji.
Ieško būdų reklamuoti kultūrą
Konservatorius Vytautas Kernagis teigė, kad komerciniai kanalai jokiais būdais negalėtų suteikti reklamos tokiomis sąlygomis, kokiomis tai gali padaryti LRT. Jis tvirtino, kad kultūriniams renginiams rėmimas yra vienintelė galimybė būti matomiems ir apskritai egzistuoti.
„Už gautas pajamas gerinamas turinys, remiami tokie projektai, kaip rinkimų transliacija iš Daukanto aikštės, Vanago laidotuvės ir panašiai“, – teigė LRT generalinė direktorė.
M. Garbačiauskaitė Budrienė teigė, kad rėmimo panaikinimas vis dėlto pirmiausia sužlugdys kultūrinius renginius.
„Konstitucinis teismas nutarime nurodė, kad nacionalinio transliuoto finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina nepriklausomumą. Šie draudimai, kalbu apie rėmimų visapusį uždraudimą, paveiks visus čia susirinkusius žmones, nes jie neteks galimybės ištransliuoti renginių rėmėjų visuomeninio transliuotojo eteryje. Teiginiai, kad nemokamai turi būti transliuojama, yra iliuzija – visi netilps. Tai turės didelį poveikį kultūriniam sektoriui, neleis LRT įsigyti sporto transliacijų, sumažins LRT biudžetą“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė Budrienė.
Choro „Bel Canto“ atstovas klausymuose teigė, kad tos septynios sekundės, kurios reklaminiame klipe skiriamos rėmėjų parodymui, turi didelę reikšmę rėmėjams. Vis dėlto jis pridūrė, kad nelaiko to reklama.
Režisierius Arūnas Matelis teigė, kad jei neliktų galimybės LRT rodyti rėmėjų reklamą, tai pakenktų lietuviško kino situacijai. „Europoje nacionalinis kinas užima 12 proc, Lietuvoje – 28 proc. Lietuva sukūrė tokias prielaidas ir didele dalimi LRT pagalba, kad Lietuvoje lietuviškas kinas geresnis nei Prancūzijoje prancūziškas. Jei nebūtų galimybės remti reklamą, grįžtume 10-15 metų atgal“, – kalbėjo jis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius teigė, kad kalbant apie socialinius ir kultūrinius projektus, jie daugeliu atveju nėra valstybės tiek finansuojami, kad turėtų maksimalų viešumą, ir, jo nuomone, LRT viena iš nedaugelio vietų, kur galima tai pasiekti. „Klausimas rimtas dėl rėmimo ir reklamos, tos formos techniškai skiriasi, bet tai rimta tema labiau įstatymo taikymo lygmeniu. Dar kas svarbu, kad LRT finansavimo modelis greičiausiai artimiausiu metu nebus įgyvendinamas, nes tos sumos, kurios turėtų būti, net nebus skiriamos. Išsprendus LRT finansavimo garantavimo ateitį, tada galima spręsti kitus dalykus“, – sakė jis.
Gintaras Zdebskis, dalyvavęs klausymuose, teigė, kad niekas nesikėsina žlugdyti paprastų renginių. „Mieli ponai, kurie atstovaujate kultūriniams nišiniams renginiams, noriu užtikrinti, kad niekas nesikėsina į tai, – apie mažus renginius, kuriems būtina nemokama parama, kalbėjo G. Zdebskis. – Bet yra laidų, kurias pavadina kultūrinėmis ir į ten deda visą krūvą prekės ženklų. Matome, kas vyksta.“
Jis pridūrė, kad įstatymo spragomis naudojasi ir transliuodami populiariausius projektus. „Tame įstatyme, kuris uždraudė reklamą LRT, nėra išlygos, kad LRT gali dėti reklamą į savo transliuojamus renginius“, – kalbėjo G. Zdebskis ir įvardijo, kad vien „Eurovizijoje“ būna integruoti net keli reklaminiai ženklai.
TV3 atstovaujantis Andrius Romanovskis prisiminė, kad kai diskusija vyko dėl pasiūlyto reklamos atsisakymo LRT modelio, rinka sutarė, kad LRT išeina iš komercinės veiklos ir tuo metu bendras supratimas buvo.
„Bet ką pamatėme paskui, kad tuometinė LRT vadovybė pradėjo gudrauti, jei kažkas nepastebėjo, kad internete reklamos klausimų nepalietė, nes gal tada nebuvo aktualu, tada sako, gal veikiame. Dėl politinės reklamos tada irgi nebuvo pastebėta, yra galimybė, neuždrausta, darome. Tai pagrindinė mintis, kad elkimės sąžiningai. Reklama ir komerciniai pranešimai yra skirtingas dalykas. LRT nusprendė, kad jie niekuo nesiskiria, pradėjo tuometinė vadovybė leisti juos, kurie iš esmės niekuo nesiskiria. Iš principo vėlgi tam tikras gudravimas, jei LRT nedalyvauja komercinėje veikloje, taip ir sakykime“.- kalbėjo jis, pridurdamas, kad kultūrinių ir kitų visuomenei svarbių renginių reklama turi būti transliuojama nemokamai pagal nustatytus kriterijus.
A. Žilinskienė pabrėžė, kad dabartinėje įstatymo pataisoje nėra išbraukiamas kultūrinių renginių rėmimas. Į šią jos repliką susirinkusieji kultūrininkai sureagavo teigdami, kad nesutinka.
LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis pasiūlė suburti darbo grupę, kuri atidžiai išnagrinėtų projektą ir siūlymus, tačiau R. Karbauskis pridūrė, kad tai Seimo kultūros komiteto reikalas.
R. Karbauskis, baigiant kalbėti apie politinę reklamą, teigė: „Suprantu, kad visi suprantame, kad politinės reklamos mokamos negali būti“. LVŽS lyderis taip pat pridūrė, kad galimybę remti kultūrinius renginius reikia palikti ir gerai apsvarstyti, kad keičiant įstatymą tam liktų visos galimybės.
Kėlė LRT valdymo klausimą
Antras klausimas, kuris buvo aptartas klausymų metu – apie LRT valdymą. Kone svarbiausi siūlymai – kad LRT atsirastų valdyba ir ombudsmeno pareigybė. „Prašau tik nesakyti to, kad viskas yra tobula ir nieko keisti nereikia“, – tvirtino R. Karbauskis.
LRT Tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio teigimu, esminiai valdymo pokyčiai „įtrauktų LRT politinį sūkurį“. Jis įvardijo penkis punktus, kuriems nepritaria visa LRT Taryba – nuo naujų Tarybos formavimo principų, pagal kuriuos kistų Tarybos nario kadencijos trukmė ir kiti dalykai, iki Tarybos galių pokyčio, nes šiuo metu Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas.
„Pati taryba nuo 2013 metų dirba darbo grupėse, – teigė LRT Tarybos pirmininkas, nors pridūrė, kad tai teisiškai nėra įteisinta. – Ypač finansų ir audito klausimai yra nuosekliai diskutuojami ir į Tarybą atkeliauja jau išdiskutuoti.“ Jis pateikė siūlymą darbartines darbo grupes įteisinti įstatymais.
LVŽS frakcijos narys Virgilijus Poderys kritikavo LRT Tarybos pirmininko nepritarimą steigti Valdybą. „Valdybos nariai būtų parenkami Tarybos, – teigė V. Poderys. – Kad Taryba būtų nepriklausoma ir generalinio direktoriaus nevedžiojama už nosies, kaip dažnai būna, dauguma turi būti nepriklausomi nariai.“
„Taryba nėra valdymo organas. Taryba yra stebėjimo organas, – kalbėjo V. Poderys. – Valdymo standartai yra aiškūs, sunku ginčytis, kai maišomi abėcėliniai dalykai.“ Jis taip pat pridūrė, kad kai kurios Tarybos funkcijos turėtų būti naikinamos.
„Stiprinti, o ne silpninti Tarybos galias reikia“, – teigė LRT Tarybos pirmininkas, nors pridūrė, kad kai kurias dabartines galias galima keisti ar apriboti.
M. Garbačiauskaitė Budrienė teigė šiuos įstatymo pakeitimų pasiūlymus traktuojanti kaip politinį spaudimą ir bandymą paveikti LRT veiklą. Ji pridūrė, kad jie yra grįsti Seimo komisijos išvadomis, kurios buvo atmestos, apie ką pasisakė Konstitucinis teismas gegužės 16 dieną.
„Mes esame pasiruošę bendradarbiauti. Jūs visą laiką šnekate kažkokius dalykus, kurie neturi nieko bendro su realybe“, – teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad nėra jokios minties apie galimą politikos įsikišimą į LRT valdymą. Esą siekiama tik tobulinti valdymą. Jis pridūrė, kad „direktorė nuolat kartoja, kad šitie žmonės, kurie yra kultūros komitete ir LVŽS nori kažką blogo padaryti“.
M. Garbačiauskaitės Budrienės teigimu, Valdybos steigimas yra ydingas. „Dabartinis LRT valdymo modelis ir yra dualistinis, dviejų pakopų arba vadinamas germaniškas, – teigė generalinė direktorė. – Taryba ir Valdyba vienu metu egzistuoti negali.“
LRT generalinė direktorė teigė, kad siūlo stiprinti administracinę komisiją bei steigti specializuotus komitetus, įtraukiant išorės narius. „Neprieštaraujame, kad atsirastų toks darinys, kuris padėtų LRT žurnalistams kalbėti su visuomene ir atvirkščiai“, – kalbėjo direktorė, tačiau pridūrė, kad nepritaria ombudsmeno pareigybės steigimui, kaip tai yra suformuluota dabar.
„Ombudsmenas negali perimti Tarybos galių“, – pareigybės apibrėžimą kritikavo M. Garbačiauskaitė Budrienė.
R. Karbauskis po M. Garbačiauskaitės Budrienės pasisakymo jai padėkojo, kad pusmetis darbo nenuėjo veltui. „Jūs pripažįstate, kad pokyčiai būtini“, – teigė LVŽS lyderis.
„Dabar į Tarybą keturis asmenis deleguodavo prezidentas, keturis – Seimas. Mūsų siūlymas, kad tik du deleguotų prezidentas, du – Seimas, visa kita – visuomeniniai, – teigė R. Karbauskis. – Tai didins nepriklausomumą LRT.“
A. Žilinskienė, kalbėdama apie LRT Tarybą, pastebėjo, kad dabar tai yra prižiūrintis LRT veiklą organas ir ta funkcija niekur nedingsta iš LRT tarybos.„Tačiau siūlome, kad Tarybos posėdžiai turi būti vieši, būtų ne tik tiesiogiai transliuojami, bet ir įrašai, darbotvarkės viešos, kiekvienas pilietis, kuriam kyla dėl abejonių dėl LRT uždavinių, jų įgyvendinimo, turi turėti teisę ateiti ir išsakyti savo poziciją. Dabar net darbotvarkės viešai neskelbiamos, ydinga praktika, kai kontroliuojantysis su kontroliuojamuoju už uždarų durų apsvarsto vienas kito kontrolę“, – sakė ji.
Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas teigė įžvelgiantis prieštaravimą, kai neatsižvelgiama į visuomenės norą, kad tokiose valdybose būtų kuo mažiau politikų, ir nenorima, kad kas nors būtų keičiama. „Mes einame depolitazavimo būdu. Mūsų buvo geranoriškas siekis, kad tai būtų akademinės aplinkos atstovai, deleguojami universitetų, institutų. Tarsi nenorima, kad akademinės aplinkos atstovai ten būtų“, – kalbėjo jis.
Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis patarė neskubinti proceso. „Skubi intervencija sudaro prielaidą, kad tai kėsinimasis į nepriklausomumo principus“, – teigė Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas, pridurdamas, kad dalyvauja čia dėl matomo skubotumo. R. Karbauskis atkirto, kad niekas neskubinama, o advokatūros atstovo išvados esą gali būti padarytos tik stebint viešąją erdvę.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė siūlė, kad į Tarybą būtų įtraukiama daugiau žmonių iš visuomeninių institucijų ir atsisakyti perteklinio reikalavimo turėti žurnalistikos mokslinį laipsnį, bei Tarybos narius rotuoti ne vienu metu, taip išsaugant LRT nepriklausomumą.