Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau – Komisija) paskelbus sprendimą, kad LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, LRT atstovai teigia šį sprendimą skųsiantys ir kelia klausimus dėl pasitikėjimo pačia komisija. Komisija pirmininkė Vaiva Žukienė tokios reakcijos nesureikšmina – ji ironizuoja esanti įpratusi, kad Komisija gera tik tada, kai priima tinkamus sprendimus. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pastebi, kad etikos komisijos sprendimų vykdymas daugeliu atvejų yra garbės reikalas.

Įpareigojo paskelbti apie pažeidimą

Komisija, išnagrinėjusi UAB „DELFI“ skundą dėl M. Aušros publikacijos „LRT tyrimas. Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje“, nustatė, kad žurnalistas pažeidė kodekso 3 straipsnį, nustatantį, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 20 straipsnį, nustatantį, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jei tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti tokia galimybe, pranešti apie tai tame pačiame kūrinyje (plačiau skaitykite čia).

Komisija įpareigojo LRT apie sprendimą dėl etikos pažeidimo pripažinimo per dvi savaites paskelbti portale LRT.lt.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė, reaguodama į Komisijos sprendimą, savo feisbuko paskyroje pranešė, kad LRT jį būtinai skųs ir išreiškė nepasitikėjimą pačia komisija.

„Taip vadinama Visuomenės informavimo etikos komisija užtikrina nesustojantį darbų srautą teismams, nes mes tikrai skųsime šį DAR VIENĄ absurdišką, tendencingą ir nieko bendra su žurnalistika neturintį sprendimą. Priminsiu, kad prieš tai buvo sprendimas, kad laidos vedėjas turi užtikrinti atsakomąją nuomonę į tiesioginiame eteryje nuskambėjusią kritiką tos pačios laidos metu. Manau, kad artėjame prie taško, kai šios komisijos egzistavimą tiesiog ignoruosime“, – rašė ji.

Pasipiktinimą sprendimu išreiškė ir ir LRT žurnalistinių tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.

„Šis Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas yra nesuprantamas. LRT jį skųs, kadangi negali neetiška būti tai, kas nėra parašyta. LRT skųs VIEK sprendimą ir dar dėl vienos priežasties – Visuomenės informavimo etikos komisija, priimdama tokius sprendimus, praranda pasitikėjimą, nes skirtingoms žiniasklaidos priemonėms taiko dvejopus standartus.

LRT po delfi.lt skundo prašė, kad Etikos komisija neskubėtų priimti sprendimo ir sulauktų tą patį klausimą nagrinėjančios Žurnalistų etikos inspektorės nuomonės.

Kitais atvejais, siekiant, kad nesidubliuotų procesai ir sprendimai būtų pagrįsti, kompetentingi ir autoritetingi, Komisija laukdavo inspektorės sprendimo. Yra atvejų, kai laukia daugiau nei pusę metų, pavyzdžiui, dėl LRT tyrimų, kuriuos apskundė uosto verslininkai. Etikos komisija laukia inspektorės nuomonės ir pačiai LRT apskundus delfi.lt publikaciją, kurios autorė – Vilma Danauskienė.

Tačiau šį kartą reikėjo skubaus ir skambaus sprendimo, ir man tikrai įdomu, ar pati Etikos komisija supranta, kokiu pagrindu jos nariai šį sprendimą priėmė“, – savo feisbuko paskyroje rašė ji.

Vaiva Žukienė: dialogas visada geriau nei ignoravimas

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė sakė tokios LRT reakcijos nesureikšminanti.

„Parašė tai parašė, laisvoje šalyje gyvename. Mus ignoravo ne vieną kartą, bet ta Komisija kaip buvo, taip yra. Kai sprendimai yra tinkantys, tada, vadinasi, Komisija yra gera, o jei sprendimai galbūt ne visai tinkantys, tada priartėjame prie kažkokių taškų. Aš tikrai nesureikšminu tų dalykų, tiesiog galvoju, kad kitą kartą reikia šiek tiek ir į savo kiemą pasižiūrėti, ne tik į Komisijos“, – kalbėjo ji.

Vaiva Žukienė
Vaiva Žukienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Komisija veikia pagal įstatymą, visi ją įpareigojantys aktai yra nurodyti Visuomenės informavimo įstatyme, tai jei tu nesutinki su mūsų sprendimu, gali skųsti teismui, jei nesutinki su teismo sprendimu, gali skųsti aukštesniam teismui, jeigu ir su juo nesutinki, galų gale yra Europos teismai – yra visas kelias, kur gali pasitikrinti, kas yra teisus šiuo atveju. Be to, mūsų posėdžiai yra vieši, jei kažkam atrodo, kad reikia galbūt daugiau padiskutuoti su Komisija, gali ateiti, diskutuoti, kelti savo versijas, o tie visi ignoravimai... Manau, kad dialogas yra geriau nei ignoravimas, bet gyvename laisvoje šalyje ir kiekvienas gali turėti savo nuomonę“, – sakė V. Žukienė.

Dainius Radzevičius: turime gerbti savo institucijų sprendimus

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė nesantis įsigilinęs į situaciją dėl šio konkretaus skundo, tačiau teigė, kad iš principo yra garbės reikalas gerbti savo etikos institucijų sprendimus, net jei jiems nepritari.

„Diskusija apie etiką visada yra labai sveikintinas, pozityvus dalykas, bet, aišku, pirmiausia turime mes patys – žurnalistai, leidėjai, žiniasklaidos priemonių vadovai – gerbti savo institucijų sprendimus, net jei jiems nepritariame. Aš laikausi nuomonės, kad tai yra mūsų pačių garbės reikalas tų sprendimų laikytis ir į juos reaguoti. Čia galioja visiems, nuo LRT, iki didelių ar mažų žiniasklaidos priemonių“, – kalbėjo D. Radzevičius.

„Savireguliacija pirmiausia tuo ir pasižymi, lyginant su reguliavimu, kad vis dėlto pasitikėjimas sprendimais, net jei jų ir nepalaikome, turi būti žymiai didesnis nei įprastai. Aišku, skundimo galimybės yra vienas iš teisinės gynybos būdų, jis yra oficialus ir galimas, ir galutinė versija bus teismo“, – sakė LŽS pirmininkas.

Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius
© DELFI / Domantas Pipas

D. Radzevičius svarstė, kad ši tema glaudžiai siejasi su kitomis žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis, nuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, iki Visuomenės informavimo etikos asociacijos.

„Situacija iš tikrųjų gana panaši, todėl kad žiniasklaidos rinkoje apskritai, mano giliu įsitikinimu, yra ne šiaip daug skirtingų požiūrių, bet ir daugeliu vertybinių klausimų nėra bendro sutarimo. Man truputėlį gaila, kad LRT, kaip nacionalinis transliuotojas, neturi narysčių jokiose asociacijose. Bent anksčiau, kai buvo žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, jis buvo įtraukiamas į procesą, turiu omenyje ir kodekso tvirtinimą, ir net Etikos komisijoje buvo LRT atstovas. Deja, po reformos LRT tiesiogiai nedalyvavo nei kuriant šitą asociaciją, nei tvirtinant patį etikos kodeksą . Tai gal ir čia slypi šaknys, kad pats LRT nebuvo aktyvus dalyvis“, – svarstė jis.

D. Radzevičius pripažino, kad ir jam kai kurie niuansai dėl komisijos kelia abejonių, tačiau ragino patiems žurnalistams spręsti kylančias problemas.

Pasak jo, etikos pažeidimų atvejais, didžiausia pasekmė yra žala žiniasklaidos priemonės reputacijai.

„Savireguliacijos reali atsakomybė ir yra sprendimų priėmimas ir viešumas, nes žurnalistikos didžiausia vertybė yra ne pinigai, o reputacija, ji kainuoja brangiausiai. Tie, kurie prarado reputaciją Lietuvoje, juos ištinka toks likimas, kad užsidarė, iš dienraščių tapo savaitraščiais ar pan“, – sakė D. Radzevičius.

„Manau, kad bet kurį sprendimą pradžioje reikia objektyviai atsisėdus perskaityti du tris kartus, vertinti, padiskutuoti platesniame rate, ypač jei tai kolegų žiniasklaidos priemonė, ir priimti bendrą sprendimą. Reakcijų ir nuomonių gali būti visokių, aš ir pats esu skųstas tai komisijai, žinau tą procedūrą, ji niekada nėra maloni iš principo, kai tu aiškiniesi dėl savo elgesio, net jei pripažįsta, kad tu nieko nepažeidei. Bet, manau, kad Etikos komisijos sprendimų vykdymas daugeliu atvejų yra garbės reikalas. Man atrodo, žodis ačiū ir atsiprašau Lietuvoje yra gana sunkiai tariamas“, – kalbėjo jis.

M360