Pasiekiami 7/24 ir laimingi: misija (ne)įmanoma?
Šiųmečiai kasmet visoje Europoje atliekamo „European Communication Monitor“ (ECM) tyrimo duomenys rodo, kad keturi iš dešimties komunikacijos profesionalų eilinės darbo dienos metu patiria stresą.
Kaip rodo tyrimas, didžiausi komunikacijos profesionalų patiriamo streso veiksniai yra poreikis būti pasiekiamiems net ir po įprastų darbo valandų ar savaitgaliais, dideli darbo krūviai ir informacijos perteklius. Tokias streso priežastis įvardino daugiau nei trečdalis apklaustų komunikacijos srities profesionalų. Tai neturėtų stebinti, nes itin dinamiškoje ir dideliu informacijos greičiu pasižyminčioje komunikacinėje aplinkoje daugeliu atvejų reaguoti reikia čia ir dabar, o komunikacijos laukui apimant vis naujas teritorijas ir tampant strategine organizacijų valdymo ašimi, iššūkių bei atsakomybės tikrai netrūksta.
Nepaisant darbo metu patiriamo streso, kaip rodo šių metų ECM tyrimo rezultatai, trys ketvirtadaliai komunikacijos specialistų savo darbe jaučiasi laimingi, 71 proc. teigia, kad jų darbas yra įdomus, o atliekamos užduotys – įvairios. Tokia pat dalis komunikuojančiųjų teigia, kad jų darbas yra vertinamas tikslinių grupių ir vadovybės, o 60 proc. sako dėl jo besijaučiantys saugūs.
Ko reikia, kad toji laimė neišblėstų?
Komunikacijos specialistų pasitenkinimas darbu džiugina, tačiau įvertinant vis augantį informacijos kiekį ir didėjantį poreikį būti pasiekiamiems „čia ir dabar“, natūralu, jog toji laimė gali pamažu išblėsti. Dėl to organizacijoms reikėtų pasirūpinti šiuolaikiškais darbo komunikacijos srityje įrankiais, kurie suteiktų galimybę specialistams vertę kurti efektyviau ir sudarytų sąlygas labiau koncentruotis į kūrybinių sprendimų paieškas ir įgyvendinimą. Tinkamai sudėlioti veiklos procesai, palaikanti ir skatinanti organizacinė kultūra bei darbus sklandžiau atlikti leidžianti technologinė infrastruktūra gali reikšmingai pagerinti emocinį darbo komunikacijos srityje klimatą ir sumažinti komunikacijos specialistų patiriamo streso lygius.
Streso mažinimas ir jo valdymas turėtų būti ir vienu iš pačių komunikacijos specialistų asmeninio tobulėjimo tikslų ir tapti svarbiu įgūdžiu, suteikiančiu galimybę efektyviau išnaudoti ir kitas jų turimas kompetencijas. Suvaldžius stresą, atrandami ir priimami racionalesni sprendimai. Dar reikšmingesniu faktoriumi streso suvaldymas tampa aukščiausios grandies komunikacijos profesionalams, iš kurių vis labiau tikimasi lyderystės ir indėlio brėžiant strategines organizacijos kryptis.
Organizacijoms tampa vis vertingesni
Kurti mažiau streso keliančią komunikacijos specialistų darbo aplinką ypač svarbu turint omenyje augantį jų vaidmenį organizacijų kelyje į sėkmę. Būtent nuo galimybių suvaldyti stresą ir komunikuojančiųjų pasitenkinimo savo darbu didele dalimi priklauso jų pasiekiami rezultatai, o šie daro tiesioginę įtaką organizacijų augimui, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui.
Šiandien, kuomet grėsmių organizacijų reputacijai kyla kaip niekad daug, komunikacijos profesionalams tenka atsakomybė ją saugoti ir rūpestingai puoselėti. Kiekvienai organizacijai taip pat ne mažiau svarbu kurti tvirtus santykius su tikslinėmis auditorijomis, kurios tampa vis labiau įgalintos ir reiklios – tai taip yra komunikacijos specialistų užduotis. Komunikuojančiųjų vertė organizacijoms atsispindi ir jų pastangose išnaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamas galimybes bei atremti dėl jos kylančius iššūkius. Galiausiai vis plačiau pripažįstama, kad komunikacija nėra tik pagalbinė verslo funkcija, o vienas iš pagrindinių jo ramsčių. Visa tai lemia augantį poreikį išsaugoti aukštą komunikacijos profesionalų pasitenkinimą savo darbu ir mažinti jų patiriamo streso lygius.