Pernai, kaip ir 2020-aisiais metais, metų komunikatoriumi buvo paskelbtas Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas. Metų agentūra praėjusiais metais tapo „Bosanova“. Jos vadovas Vytautas Matulevičius kartu su K. Žukausku laidoje „Marketingas 360“ dalinosi savo patirtimi ir patarimais šių metų dalyviams.
Konkurso organizatoriai primena, kad sulaukę daug potencialių konkurso dalyvių prašymų, nusprendė pratęsti paraiškų priėmimo terminą dvejomis paromis – vis dar galite pateikti paraišką iki gegužės 11 dienos imtinai. Taip pat iki gegužės 17 dienos galima užpildyti paraišką „Metų komunikatoriaus“ rinkimams.
Pergalė konkurse ne tik maloni, bet kartu atneša ir praktinę naudą
Pernai susumavus skirtingose kategorijose gautus apdovanojimus „Metų agentūra“ buvo paskelbta komunikacijos agentūra „Bosanova“, o daugiausiai dėmesio sulaukė jų kartu su „Swedbank“ įgyvendintas projektas „Mokonomika“. Agentūra pelnė apdovanojimus ir už partnerystę su „Maisto banku“ bei „Hostinger“ darbdavio įvaizdžio kampaniją. „Tai tikrai buvo sėkmingi apdovanojimai. Šiame konkurse dalyvavome pirmą kartą ir iškart tapome „Metų agentūra“, taigi, kartelę užsikėlėme gana aukštai“, – pasakoja agentūros vadovas.
Kalbant apie tai, kaip pasirinkti, kuriuos projektus teikti konkursui, V. Matulevičius pirmiausia mini rezultatus. „Kai rezultatai viršija lūkesčius, tuomet mes galvojame, kad tas projektas iš tikrųjų pretenduos į apdovanojimus – rezultatai yra ir vienas iš esminių vertinimo kriterijų. Būna be galo gražių projektų, superinės idėjos, širdis džiaugiasi, bet rezultatai tokie, kokie buvo planuoti, arba mažesni, nei planuoti, tai tada jau vargu, ar kažką pasieksi apdovanojimuose“, – pasakoja V. Matulevičius ir sako, kad tokie projektai vis tik yra geros pamokos.
Jo teigimu taip pat svarbu pateikti tvarkingą ir suprantamą projekto paraišką, neprirašyti per daug. „Paraiškos pildymas, be abejo, labai svarbus, nes gali padaryti geriausią projektą, tačiau prastai užpildžius paraišką – nepavyks. Svarbu gerai pristatyti, nes tai irgi lemia įvertinimą, tačiau žvaigždė yra pats projektas, o kad ji gimtų – turi būti geri klientai, tuomet visuma ir susideda“, – kalba ekspertas.
Apdovanojimus, pasak V. Matulevičiaus, laimi ne tik agentūra, bet ir klientai, kuriems taip pat svarbu nugalėti. „Kadangi apdovanojimų metu mus vertina kolegos – komunikacijos, rinkodaros, medija planavimo specialistai, – pripažinimas iš jų yra be galo svarbus ir malonus ne tik mums, bet ir klientams, nes kartu įvertinamas ir jų darbas“, – pasakoja jis ir priduria, kad tai turėjo pakankamai didelės reikšmės ir pritraukiant naujus klientus, pradedant naujas partnerystes. Taigi, anot eksperto, pergalė konkurse turi ne tik malonią žmogišką, bet ir praktinę reikšmę.
Koks yra geras komunikatorius?
Dvejus metus iš eilės „Metų komunikatoriumi“ paskelbtas K. Žukauskas savo laimėjimus priskiria palankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Pirmaisiais pandemijos metais ekspertas pradėjo aktyvią komunikaciją savo socialiniuose tinkluose kaip Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pandemijos valdymo klausimais, o antraisiais jis aktyviai komunikavo apie vakcinacijos procesą. „Matyt, tie aktyvūs mano darbai socialiniuose tinkluose ir buvo pastebėti tų, kurie vertino, todėl tiek pirmais, tiek antrais metais tapau „Metų komunikatoriumi“. Šiemet metai turėjo būti ramūs, tačiau vėl pavasaris – vėl neramumai, tik kito lygio, kito turinio“, – pasakoja K. Žukauskas.
Paklaustas, kas, jo manymu, yra geras komunikatorius, K. Žukauskas konkrečių taisyklių sako neturintis, tačiau jam svarbūs yra darbo principai. „Visų pirma, turi sugebėti greitai reaguoti, ypač krizinėse situacijose, bei paskatinti tai daryti ir savo vadovus. Dažniausiai komunikuoji atstovaudamas institucijai, agentūrai ar konkretiems asmenims, todėl negali to daryti visiškai savarankiškai – turi turėti vadovo palaikymą“, – dalinasi K. Žukauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad dar vienas jam itin svarbus dalykas visuomet buvo atvirumas, todėl pats visuomet kalba tiesiai, nes, pasak jo, geriau neslėpti ir pasiruošti galimiems klausimams, nei nukėlinėti ir didinti problemą. Taip pat svarbu yra greitis, aktyvumas ir proaktyvumas. „Į klausimus reikia atsakyti nelaukiant, kol kažkas tavęs paklausia, net jei jie ne visada yra malonūs“, – pažymi K. Žukauskas.
Vilniaus mero patarėjas strateginei komunikacijai dalinasi, jog nors komunikaciją, liečiančią instituciją ar jo vadovus, įprastai suderina iš anksto, pandemijos metu tam laiko buvo ne visuomet.
„Tiek per pandemiją, tiek per vakcinaciją buvo tokių atvejų, kai laiko tartis nebuvo fiziškai. Pavyzdžiui, man skambina kolegė iš sveikatos skyriaus ir sako, kad „Litexpo“ yra likusios 100 vakcinų, reikia žmonių, ką darom? Jei išplatinsim pranešimą, atvažiuos keli tūkstančiai, tai, sako, įsidėk pas save į „Facebook“. Pasigavo žiniasklaida, suvažiavo daugiau nei šimtas žmonių, kažkas pyko, kad pas mane komunikacija, o ne oficialiais kanalais, bet nebuvo laiko tartis, todėl kartais turi tiesiog daryti. Ne visada pataikai, bet aš visada sakau, kad geriau daryti, nei galvoti ir gailėtis, kad nebėra laiko padarymui“, – patirtimi dalinasi K. Žukauskas.
Komunikacijos svarba išryškėja per krizes
K. Žukauskas pastebi, jog komunikacijos svarba išryškėja per krizes: „Kyla pagunda nutempti, pavėlinti, gal nesužinos, tačiau dažniausiai, jei galvoji, kad praslysi, suveikia karma ir viskas grįžta su trenksmu, o tuomet galvoji, gal reikėjo iš karto pasakyti?“, – dalinasi K. Žukauskas. Jis pastebi, kad visgi nereikia painioti skubotumo bei emocionalumo su delsimu: „Kai yra neigiamas kontekstas ir norisi emocionaliai reaguoti, visuomet reikia apgalvoti ir duoti sau laiko, bet tas laikas neturi būti dienos – jis gali būti valandos, ir to pakaktų.“
K. Žukauskas prisimena, kad pandemijos metu kolegos juokėsi, jog jo „Messenger“ tapo Savivaldybės informacijos langeliu, nes per dieną iš žmonių sulaukdavo šimtų žinučių, į kurias stengdavosi iš karto atsakyti, nes jei žmogui tai svarbu, anot eksperto, delsimas situaciją tik pablogintų. „Skubėti neverta, bet delsti – taip pat“, – apibendrina jis.
V. Matulevičius atkreipia dėmesį, kad krizių valdyme išvengti skubotų sprendimų padėti gali ir krizės valdymo grupė, kurią įprastai sudaro vadovybė, teisininkai bei komunikacijos atstovai. „Ten yra priimami sprendimai, sudaromas planas, kaip yra komunikuojama. Negalima per daug delsti, o jei situacija leidžia, geriausia pradėti kalbėti pirmiems, nes tada tu kontroliuoji naratyvą ir žmonės girdi tai, ką nori pasakyti. Kai pradedi teisintis, tai tada jau viskas – išvažiavo traukinys ir labai sunku jį sustabdyti“, – dalinasi „Bosanova“ vadovas.
„Žinoma, komunikacija yra toks dalykas, kad klaidų padaro ir profesionalai. Kol jos nėra kritinės ar daug kainuojančios, tol viskas yra gerai – svarbiausia iš tų klaidų pasimokyti. Visada kažkas atsitinka, tačiau kiek greitai pasimokai, kiek greitai pasitaisai, tai tiek ir esi profesionalas“, – pastebi V. Matulevičius.
„Tokia mūsų virtuvė. Čia ne fizika, kurioje yra kažkokios formulės su konkrečiais atsakymais, ar išsprendei teisingai ar neteisingai. Komunikacija yra vizualikos, tekstų, garso ir viso kito žaidimas, ir jį žaisdamas ne visada žinai, koks bus galutinis rezultatas“, – lygina K. Žukauskas.
Norint pasiekti viršūnę, turi padaryti daugiau
Paklaustas, kas, jo nuomone, yra vertas „Metų komunikatoriaus“ vardo, K. Žukauskas sako, kad apdovanojimo verti yra tie, kurie šiek tiek išlipa iš savo pareigų lauko ir padaro daugiau, nei jiems priklauso. „Visi turime savo pareigas, bet jei tu darai tik tiek, kiek jose nurodyta, tai galbūt tai ir yra tavo planuoti rezultatai, bet jei nori pasiekti viršūnę, turi padaryti šiek tiek daugiau, pasistengti“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, krizės yra nedėkingas laikas, kai viskas griūva, sunku įgyvendinti planus, tačiau iš kitos pusės, jų metu išryškėja žmonės, todėl dabar – puikus metas specialistams atsiskleisti. „Žmonės labiau klausosi, daugiau skaito ir visą pasaulį stebi atidžiau. Išsifiltruoja visa komunikacija, nelieka triukšmo, nes kitų temų mažiau – tai savotiška aikštelė išbandyti savo jėgas. Aš žiūrėčiau, kas pandemijos, vakcinacijos, karo fone daro daugiau, negu jam reikėtų daryti“, – sako K. Žukauskas.
V. Matulevičius papildo, kad, jo manymu, metų komunikatoriai yra tie, kurių įrašais žmonės dalinasi ir savo privačiuose susirašinėjimuose, aptarinėja juos, o tokių įrašų autoriai yra dėmesio centre.
Jam antrina ir K. Žukauskas: „Kaip ir su projektais, laimi tie, kurie sulaukia visuomeninio atgarsio, yra matomi, nes ištraukęs iš stalčiaus projektą, kuris buvo įdomus penkiems žmonėms, tu nelaimėsi. Taip pat ir su komunikatoriumi – jei jis savo įmonėje žvaigždė, bet jo nepastebi aplinka ir komunikacijos laukas, tai natūralu, kad gal jis ir vienas geriausių, tačiau čia kaip olimpiadoje – jei mėtysi diską savo kieme ir numesi toli, tai olimpinio medalio negausi, nes tam reikia būti žaidynėse“, – kalba K. Žukauskas.
Kviečia teikti paraiškas konkursui
Paraiškas geriausių komunikacijos projektų konkursui vis dar galima teikti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje, užpildant pateiktą formą. Paraiškos priimamos iki gegužės 11 d. imtinai.
„Metų komunikatoriaus“ rinkimų dalyviai savo kandidatūrą pateikti gali iki gegužės 17 d., užpildydami nesudėtingą formą.
Tiek geriausi projektai, tiek Metų komunikatorius bus paskelbti birželio 10 dieną vyksiančiame „PR Impact Awards“ renginyje. Jį jau devintą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Bilietus į renginį galima įsigyti svetainėje www.primpactawards.com.
