„Šiemet analizavome dešimtmečio tendencijas ir atradome įvykius, labiausiai paveikusius Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų reputaciją. Duomenys rodo, kad pasitikėjimą Lietuvos įmonėmis formuoja ne tik jų teikiamų prekių ar paslaugų kokybė, bet ir gebėjimas tinkamai reaguoti į geopolitines bei socialines krizes. Matome aiškią tendenciją – tos organizacijos, kurios parodė lyderystę sudėtingais momentais, šiandien mėgaujasi stipria reputacija“, – sako Rūta Gaudiešienė, bendrovės „Civitta“ partnerė, rinkodaros ir rinkos tyrimų ekspertė.
Atsakomybė grįžta reputacine nauda
Pastarąjį dešimtmetį reputacijos bangavimus labiausiai lėmė trys veiksniai, pastebimai pakeitę Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų reputacijos vertinimą.
2017-aisiais „MG Baltic“ skandalas stipriai sukrėtė verslo sektorių, kuris iki šiol bando atsigauti nuo patirto reputacinio smūgio. Vėliau sekusi Covid-19 pandemija sukėlė naujus pokyčius – vaistinių ir degalinių reputacija augo, tuo metu kitos verslo grupės patyrė reputacinį nuosmukį. Ypač ryškią takoskyrą atnešė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje – tuomet bendras pasitikėjimas verslu smuko, o visuomenė itin jautriai reagavo į įmonių poziciją Ukrainos atžvilgiu.
„Matome, kad esminiai šalies ir pasaulio įvykiai tiesiogiai atsispindi įmonių reputacijos rodikliuose. Tai nėra paprasti svyravimai – tai fundamentalūs pokyčiai, kurie lemia tai, kaip visuomenė suvokia ir vertina verslo bei viešojo sektoriaus vaidmenį“, – komentuoja R. Gaudiešienė.
Reputacijos indekso tyrimas atskleidė, kaip per dešimtmetį keitėsi sektorių hierarchija. Labiausiai vertinamos išlieka biotechnologijų įmonės, vaistinės ir startuoliai. Tuo metu įmonių grupės ir viešasis sektorius išlieka jautrūs sukrėtimams: „Biotechnologijų įmonės, vaistinių tinklai ir startuoliai užima aukščiausias pozicijas dėl trijų pagrindinių veiksnių: kokybiškų produktų ir paslaugų, išskirtinės vartotojų patirties ir sąžiningumo bei skaidrumo verslo procesuose.“
Įdomu tai, kad tyrimas prognozuoja, jog vaistinės netolimoje ateityje lenks biotechnologijas pagal reputaciją – jų lyderystė visuomenės akyse jau dabar yra aukščiausiame lygyje, ir ši tendencija tik stiprės.
Pastebima ir teigiama valstybės valdomų įmonių reputacijos tendencija. Valstybinių įmonių reputacija kyla, ypač dėl augančio skaidrumo ir aktyvesnės jų vadovų pozicijos viešojoje erdvėje, rodo tyrimo duomenys.
Tyrimas atskleidė, kaip skirtingos įmonių reakcijos į krizes lėmė jų reputacijos pokyčius. Covid-19 pandemijos metu įmonės, kurios elgėsi atsakingai, dažniausiai pagerino savo reputaciją, tuo tarpu neutralios ar bendruomeniškai pasyvios organizacijos sulaukė mažai reputacinės grąžos.
„Karo Ukrainoje atveju matome dar ryškesnę tendenciją – aktyvus Ukrainos palaikymas atnešė aiškią reputacinę naudą, o neveiklumas ar neutralumas lėmė reputacinius nuostolius,“ – pabrėžia R. Gaudiešienė.
Mažėja skirtis tarp Lietuvos ir užsienio įmonių
Aiškinantis, kas organizacijų reputacijai didžiausią įtaką daro šiuo metu, ypatingas dėmesys buvo skiriamas analizei, kaip įmonės prisitaiko prie naujų geopolitinių realijų, įskaitant pokyčius, susijusius su naująja JAV administracija ir jos įgyvendinama politika.
„Šių metų tyrimas ypatingas tuo, kad vertiname įmonių gebėjimą prisitaikyti prie fundamentalių pokyčių tarptautinėje ekonomikoje. Po JAV prezidento rinkimų matome ryškėjančius naujus iššūkius – nuo tarptautinės prekybos santykių pokyčių iki technologijų reguliavimo transformacijos. Įmonių reputaciją vis labiau lemia ne tik jų veiklos rezultatai ar santykiai su vietine bendruomene, bet ir gebėjimas naviguoti sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje“, – komentuoja R. Gaudiešienė.
Tyrimas atskleidė, kad anksčiau ryški skirtis tarp lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių reputacijos pastebimai mažėja. Šį pokytį ekspertai sieja su sparčiu Lietuvos startuolių ekosistemos augimu ir lietuviškų prekės ženklų orientavimusi į užsienio rinkas.
„Pastebime, kad lietuviškos kilmės įmonės, vis dažniau orientuodamosi į tarptautines rinkas, sumažina atotrūkį nuo užsienio kapitalo įmonių reputacijos. Vis dėlto užsienio kapitalo įmonės vis dar turi tam tikrą pranašumą – jos atsparesnės išoriniams sukrėtimams ir visuomenės vertinamos palankiau“, – duomenis analizuoja R. Gaudiešienė.
Svarbu inovacijos ir indėlis į ekonomiką
Dešimtasis Reputacijos indekso tyrimas taip pat rodo, kad darbdavio įvaizdis tampa vis svarbesniu reputacijos elementu – požiūris į darbuotojus, darbo sąlygos ir organizacinė kultūra tiesiogiai veikia bendrą įmonės reputaciją, net jei tai tiesiogiai nesusiję su įmonės pardavimais ar paslaugų kokybe.
Ypač ryškiai šią tendenciją iliustruoja informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus reputacijos mažėjimas. Anksčiau buvęs reputacijos lyderiu, dabar šis sektorius, kaip rodo tyrimas, praranda pozicijas dėl mažesnio dėmesio darbuotojams, aplinkai ir sąžiningumui.
Tyrimo autoriai prognozuoja tris svarbiausius veiksnius, kurie lems reputaciją artimiausioje ateityje.
Visų pirma, inovacijų galia tik augs – startuoliai ir technologinės įmonės jau dabar tampa reputacijos lyderiais, o su dirbtinio intelekto paplitimu ši tendencija tik stiprės. Antrasis veiksnys – kokybė – išliks kertinis, nes prekės ir paslaugos turi atitikti augančius vartotojų lūkesčius. Ir trečiasis veiksnys, pastaruoju metu tampantis vis svarbesniu, – indėlis į šalies ekonomiką.
„Pastaraisiais metais stebime, kad visuomenė vis labiau vertina įmonių ekonominį indėlį į šalies vystymąsi. Organizacijos, kuriančios aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir prisidedančios prie ekonomikos augimo, sulaukia didesnio pripažinimo, net jei jos nėra plačiai žinomos platesnei visuomenei“, – pabrėžia R. Gaudiešienė.
Pasak jos, reputacija – tai ne tik įvaizdis, bet ir kapitalas, kurį lemia nuoseklus santykių su suinteresuotomis grupėmis kūrimas, todėl svarbu ne tik tai, ką darai, bet ir kaip tai suvokiama.
„2025-aisiais išryškėjo tos organizacijos, kurios dirbo strategiškai, o ne tik gesino gaisrus. Pastarojo dešimtmečio tendencijos rodo, kad reputacijos formavimas – ilgalaikis procesas, kurį stipriai veikia gebėjimas adaptuotis prie išorinių pokyčių. Įmonės, sugebančios išlaikyti darbo vietas ir tęsti investicijas į Lietuvos ekonomiką, nepaisant sudėtingos tarptautinės situacijos, sulaukia didžiausio visuomenės pripažinimo“, – reziumuoja R. Gaudiešienė.
Geriausią reputaciją turinčios šalies įmonės ir organizacijos 2024 m.
Metų reputacija – „Thermo Fisher Scientific“.
Metų reputacija visuomenės kategorijoje:
Viešasis sektorius – „ILTE“;
Privatus sektorius – „Camelia“ vaistinė.
Metų reputacija nuomonės formuotojų kategorijoje:
Viešasis sektorius – „Invest Lithuania“;
Privatus sektorius – „Thermo Fisher Scientific“.
Didžiausias teigiamos reputacijos šuolis – „Lietuvos oro uostai“.
Metų online reputacija:
Privatus sektorius – „Nord Security“ ir „Vilniaus Vandenys“.
Metų online reputacija
Viešasis sektorius – „CPVA“.
Metų efektyviausia komunikacija – „Swedbank“.
Reputacijos indekso tyrimas – išsamiausias ir objektyviausias sociologinis tyrimas Lietuvoje, leidžiantis geriau suprasti sprendimus priimančių asmenų, nuomonės lyderių bei visuomenės nuomonę apie didžiąsias privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas.
Šių metų Lietuvos Reputacijos tyrime dalyvavo 52 privataus sektoriaus įmonės ir 14 viešojo sektoriaus organizacijų. Tyrimą atliko konsultacijų bendrovė „Civitta“ kartu su komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija LiMA, Investuotojų forumu, Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir duomenų analizės kompanija „Repsense“.