Sunkiai atpažįstama Gedimino skulptūra be paties kunigaikščio ar Vilniaus miesto ženklas be N raidės – kai kam tai gali pasirodyti juokinga, tačiau reklamos autoriai teigia, kad šia forma kalbama apie daug rimtesnius dalykus.
„Iš Vilniaus išimkime raidę N. Nors tai tik viena raidė, smulkmena, bet ją pavogus sostinės pavadinimas tampa tiesiog vyrišku vardu, nieko bendro neturinčiu su Vilniumi. Taip, iš pirmo žvilgsnio tai pokštas, nerimta, bet ir vagystės internete yra laikomos tik biški vagystėmis, ar ne?“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja AGATA vadovė Agnė Begetė.
Ši lauko reklamos kampanija yra pavasarį startavusios iniciatyvos „Biški vagis nebūna“ tęsinys. Jos kūrėjai kviečia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas filmas, daina ar knyga, kuriuos interneto vartotojai atsisiunčia iš nelegalių turinį platinančių svetainių, prisideda prie gąsdinančios piratavimo internete statistikos. Lietuva čia užima antrąją vietą po Baltarusijos ir biški pavirsta į daug.
„Atrodo, kas čia tokio – serialas ar muzikos albumas. Tačiau vienas interneto vartotojas Lietuvoje nelegaliai turinį platinančiose svetainėse per metus vidutiniškai lankėsi 269 kartus. Turint omenyje, kad tokių vartotojų yra ne vienas ir ne du, turime kol kas liūdnas pasekmes“, – sako iniciatyvos autoriai.
Pasak jų, netrukus viskas gali pasikeisti. Praeitą savaitę parlamentarai beveik vienbalsiai nutarė svarstyti ilgai lauktą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą, kuris apsunkins kelią nelegalioms filmų, muzikos bei knygų platinimo svetainėms pelnytis iš Lietuvos ir užsienio autorių kūrybos.
Naujasis įstatymo projektas padės kūrėjams efektyviai ginti savo teises internetinėje erdvėje. Teisių turėtojai galės kreiptis į valstybinę instituciją – Lietuvos radijo ir televizijos komisiją – su prašymu interneto paslaugų teikėjams blokuoti piratines interneto svetaines, kuriose be kūrėjų sutikimo talpinami jų darbai.
Naujasis įstatymas turėtų būti priimtas šioje rudens sesijoje.