Prieš kiek daugiau nei savaitę Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) įpareigojo visus Lietuvos interneto tiekėjus apriboti prieigą prie šešių televiziją neteisėtai retransliuojančių svetainių, o šiandien šis sprendimas jau yra vykdomas. Tai – pirmasis nelegaliu turiniu besidalijančių svetainių blokavimo atvejis Lietuvoje.

Daugiau nei 10 proc. mūsų šalies televizijos platinimo rinkos šiuo metu užima nelegalūs tiekėjai. Prognozuojama, kad nesiėmus veiksmų, jau 2020 metais nelegalių paslaugų teikėjų veikla valstybei kasmet kainuotų daugiau nei 6 milijonų eurų, dar iki milijono eurų per metus prarastų autoriai ir gretutinių teisių turėtojai.

Apie nelegalius TV turinio retransliuotojus, jų daromą žalą ir pirmąjį Lietuvoje piratinių svetainių blokavimą pranešime žiniasklaidai pasakoja Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) vadovė Vaiva Žukienė.

Vaiva Žukienė
Vaiva Žukienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Kai internete yra vagiami filmai, muzika ar knygos, visiems akivaizdu – nukenčia kūrinių autoriai. Ar galite papasakoti, kas ir kodėl nukenčia, kai nelegaliai yra retransliuojama televizijos programa?

– Kai nelegaliai retransliuojama TV programa, nukentėjusiųjų susidaro nemažas būrelis. Visų pirma, tai pačios televizijos, kurių programos kuriamos naudojant autorinius kūrinius. Be to, didelė dalis jų retransliuotojams parduodamos, t.y. programos yra mokamos, todėl televizijos netenka dalies pinigų. Kenčia legaliai dirbantis verslas, kadangi nemažą dalį kaštų sudaro būtent programų pirkimas, taip pat atlygis autoriams, atlikėjams bei prodiuseriams. Tie, kurie nieko neperka, gali leisti taikyti gerokai mažesnį abonentinį mokestį, todėl, suprantama, atsiranda nesąžiningos konkurencijos požymių.

Be abejo, tokie nelegalūs retransliuotojai nemoka bent jau dalies mokesčių valstybei, tad ir ekonominė žala yra akivaizdi.

– Ar turite duomenų, kiek Lietuvoje yra televiziją nelegaliai transliuojančių svetainių ir kokio dydžio žalą per metus jie padaro?

– Tikslių duomenų, ko gero, Lietuvoje neturi niekas – didžioji dalis, o gal net absoliuti dauguma tokių paslaugų teikėjų registruoti ne Lietuvoje, todėl suskaičiuoti nėra lengva. Be to, jie yra itin mobilūs ir lankstūs – greitai pakeičia vieną domeną kitu, persikrausto į kitus serverius ir panašiai.

Dėl žalos dydžio mes taip pat galime daryti tik prielaidas, mat kol kas nebuvo rimtų teisinių procesų, galinčių įvardinti realius nuostolius. Pernai buvome preliminariai paskaičiavę, kad dėl tokios veiklos legalūs televizijos transliuotojai iki 2020 metų galėtų netekti mažiausiai apie 11 proc. pajamų. Taip pat, nemažos pajamų dalies netektų autoriai, atlikėjai bei prodiuseriai, didelės dalies mokesčių nesulauktų ir valstybė.

– Koks turinys yra populiariausias tarp televizijos turinį vagiančių svetainių?

– Jeigu kalbame būtent apie TV programas, populiariausi turbūt būtų sporto kanalai, po to – filmai. Taip pat, dalis žiūrovų per tokius nelegalius paslaugų teikėjus ieško rusiškų TV programų. Pastebėjome, kad šių paslaugų teikėjų reklama ypač suaktyvėja uždraudus retransliuoti rusišką TV.

– LRTK įpareigojo interneto tiekėjus blokuoti nelegaliai TV transliuojančias svetaines, o šiandien šios svetainės jau yra nepasiekiamos. Ar ilgas buvo kelias iki šių įstatymo pataisų ir koks tai yra laimėjimas jums?

– Taip, kelias buvo netrumpas – jis prasidėjo dar anos kadencijos Seime.

Mūsų nuomone, šios priemonės padės vartotojams atskirti legalius paslaugų teikėjus nuo nelegalių – ne paslaptis, kad dalis vartotojų išties naudojosi nelegalų paslaugomis net neįtardami, kad tai yra neteisėta. Taip pat manome, kad taip parodoma valstybės pozicija, jos požiūris į faktiškai šešėlinį verslą. Tai toks ir laimėjimas – aiški principinė nuostata įstatyme, kad nelegalus verslas yra netoleruojamas, galimybė vartotojams atskirti ir atsiriboti nuo nelegalų retransliuotojų.

– Tiek visuomenė, tiek Seimo nariai nesutaria – ar nelegalių interneto puslapių blokavimas yra savaime suprantama kova su vagystėmis, ar interneto cenzūra ir laisvės ribojimas. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Būtent tai Seime ir buvo pagrindinis stabdys svarstant įstatymo priėmimą – baimė, jog blokavimas bus vadinamas cenzūra. Tačiau mes tokių svetainių veiklą prilyginame kontrabandai, t.y. šešėliniam verslui. Gaila, kad Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad internetas turi būti reguliuojamas kuo mažiau, o kontrabanda tai yra tik tai, kas materialu.

Tai yra akivaizdi vagystė, nes nelegalūs platintojai neturi sutikimų iš TV programų, autorių ir prodiuserių organizacijų. Cenzūros paskirtis – išankstinė turinio peržiūra, pritaikant jį vyraujančioms ideologinėms nuostatoms, o čia mes kalbame apie nelegalią veiklą ir intelektinio turto vagystes. Būtina pabrėžti, kad laisvė – tai visų pirma atsakomybė, o jei kažkas dangsto vagystes ar nelegalią ekonominę veiklą šūkiais apie laisvę, tai čia nėra ir ką pridurti.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją