Mobiliojo ryšio operatoriai, konkuruojantys Lietuvos rinkoje, sukūrė programėlęMoQ“ – ja per išmanųjį telefoną galima atsiskaityti už tam tikras paslaugas. Šio prekės ženklo rinkodaros vadovas Tomas Nemura pasakoja, kad sumanymas mobiliuoju mokėjimu būdu atsiskaitantiems klientams grąžinti tam tikrą dalį sumos pasiteisino.

„Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Password“ mobilių mokėjimų startuolio „MoQ“ rinkodaros vadovas T. Nemura dalijosi, kaip galima sėkmingai sujungti konkurentus ir priversti juos dirbti kartu.

„Trys negeriausiai sutariantys prekės ženklai – „Bitė“, „Tele2“ bei „Telia“ – pradėjo kurti vieną bendrą produktą ir išsikėlė tikslą per 9 mėnesius surinkti 100 tūkst. vartotojų. Kas galėtų nepavykti? Trumpai tariant, viskas“, – sakė T. Nemura.

Rinkodaros specialistas prie „MoQ“ komandos prisijungė spalį – tada mobilusis atsiskaitymo būdas gyvavo tris mėnesius. T. Nemura tikino turėjęs imtis naujų strategijų, todėl pirmiausia atliko klientų vartojimo tyrimą.

„Pradėjau nuo to, ką mes turime, kaip vartotojas reaguoja į programėlę. Pasidarėme 500 tūkst. vartotojų imties tyrimą socialiniuose tinkluose. Pasirinkome 14 didžiausių miestų Lietuvoje, jų apskritis, amžius – 18–55 metų asmenys, suskaidėme į 7 smulkesnius rėžius, perdavėme per dvi lytis, pasirinkome „Instagram“ ir „Facebook“, nes auditorijos ir reakcijos skirtingos. Be to, įvardijome 10 svarbiausių dalykų, kodėl vartotojai naudojasi „MoQ“, atsispirdami nuo to, koks produktas buvo spalio mėnesį“, – trumpai aptaria jis.

Tomas Nemūra
Tomas Nemūra
© DELFI / Andrius Ufartas

Rezultatai, kuriuos gavo atlikę minėtą tyrimą, buvo priešingi nei tikėjosi – norėtos auditorijos mobilusis mokėjo būdas nepatraukė.

„Vyresniems vartotojams įdomiau negu jaunesniems, „Android“ vartotojams įdomiau nei iOS, mažesniems miestams įdomiau nei didesniems, vyrams įdomiau negu moterims, o jaunimas – išvis ignoruoja. Įvertinę tyrimo rezultatus padarėme išvadą, kad visai ne tie žmonės, visai ne toje geografijoje ir produktą naudoja ne tam, kam mes įsivaizdavome“, – prisiminė T. Nemura.

Ką daryti toliau – štai toks klausimas kilo „MoQ“ komandai: „Jei mes iki galo negalime pasakyti, ko reikia klientui, tegul pasako jis pats. Spalis ir gruodis buvo intensyvūs eksperimentų mėnesiai. Kadangi „MoQ“ buvo panaudotas visai ne tam, kam įsivaizdavome, turėjome perlipti per save, keisti subjektyvų požiūrį ir pasakyti, kad tebūnie – mokesčiai. Skatinome komunalinius mokesčius mokėti su „MoQ“, o tai pasiteisino“, – kalbėjo rinkodaros specialistas.

Pasak T. Nemuros, per beveik 9 mėnesius nuo mobiliojo mokėjimo startuolio pradžios, buvo įvairių idėjų ir reklamos kampanijų.

„Paleidinėjome vieną iš kampanijų ir norėjome padaryti „Bluetooth“ ryšiu veikiančius stendus – tai reiškia, kad keliasdešimt metrų spinduliu nuo stendo į telefoną būtų siunčiamas pranešimas, kuriame informuojama, jog netoliese galima atsiskaityti su „MoQ“ ir gauti pinigų atgal į „MoQ“ sąskaitą.

Viešųjų ryšių įmonės atsakė, kad tai padaryti galima, jei stendas yra nutolęs per 30 metrų, o už 50 metrų stovi žmogus, kuris renka sutikimus, jog asmuo, artėdamas prie stendo, sutinka gauti pranešimą. Kitu atveju, nėra sutikimo tiesioginei rinkodarai“, – šypsojosi T. Nemura.

Programėlė MoQ
Programėlė MoQ
© Gamintojų archyvas

Pradėję veiklą, „MoQ“ pasiūlė galimybę atsiskaitant programėle atgauti tam tikrą sumą pinigų. Kaip pasakoja „MoQ“ rinkodaros vadovas – toks sprendimas pasiteisino.

„Pinigų grąžinimas į „MoQ“ sąskaitą veikia ir pritraukia klientus. Atlikome bandymus Saulėtekyje, įsivaizduodami, kad studentai tikrai norės susigrąžinti pinigus. Neribojome sumos ir leidome pirkti už kiek nori, bet kokiu atvejų būtų atgavę eurą. Aš, būdamas Saulėtekyje, pirkčiau degtukus už 15 centų ir „eičiau į pliusą“. Tai kartočiau dešimt kartų, nes uždėjome ribojimą.

Mes nesitikėjome, kad kai kurių partnerių, Saulėtekyje siūlančių maisto paslaugas, vadovai pradės į kasą skaičiuoti padažus, kainuojančius vieną centą, ir 99 centais „eis į pliusą“, – dalijosi T. Nemura.

Dar viena sėkminga „MoQ“ kampanija – galimybė įsigyti bet kokios kavos už vieną centą, perkant produktus degalinėje „Viada“.

„Sugalvojome, kad degalinėje, atsiskaitydami su „MoQ“, žmonės galės už vieną centą įsigyti kavos. Per kampanijos laikotarpį – maždaug savaitę – išgerta apie 15 tūkst. kavos puodelių. Kai sakau išgėrė, tai reiškia, kad nusipirko – įskaitant apribojimus, jog vieno pinigų pervedimo metu buvo galima pasiimti tik vieną puodelį“, – pasakojo rinkodaros specialistas.

Pasak „MoQ“ rinkodaros vadovo, „tai, kad tu gauni kažką be konkurencijos, veikia kur kas geriau nei tai, ką gali gauti loterijos būdu“.

Per 9 mėnesius nuo mobilių mokėjimų startuolio pradžios „MoQ“ atsisiuntė 110 tūkst. vartotojų. Tačiau užsiregistravusių – mažiau. T. Nemura pripažino, kad pasiekti tikslui ir surinkti 100 tūkst. registruotų vartotojų dar turi pusantros savaitės.

„Šiai dienai atsiskaitymų internete rinkoje 2 proc. sudaro atsiskaitymai per „MoQ“. 70 tūkst. žmonių, prisiregistravusių prie programėlės, per savaitę išleidžia apie 300 tūkst. eurų. Mūsų kreivė auga.

Džiugina tai, kad skaičiai auga geometrine progresija. Tai vainikuoja pastangas. Neįtikėtinai didelę įtaką produktui „MoQ“ turi rinkodara, o jai – geras vartotojas“, – aiškino rinkodaros specialistas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją