Lietuvoje toliau auga ir rinkodaros biudžetai, ir pirkėjų krepšeliai
Andrejus Sereika, agentūros „Spicy Banana“ vadovas, teigia, kad Lietuvos prekių ženklų marketingo biudžetai, per 2020–2021 metus sumažėję net apie 42 proc., po truputį auga ir šiuo metu jau yra viršiję 2020 lygį maždaug 14 proc.
Praėjusiais metais rinka atsigavo ir augo beveik 64 proc., o šiemet situacija jau normalizavosi ir per 2023 metus rinkodarai skirtų lėšų didėjimas siekė apie 20 proc. Specialisto manymu, tam įtakos turėjo natūrali infliacija ir vis brangesni paspaudimų, konversijų įkainiai.
Įmonės partnerių „Verfacto“ surinkti duomenys rodo, kad dėl infliacijos ir aktyvaus nuolaidų marketingo, lyginant su 2022 metais, šiemet net 4 proc. išaugo pirkėjų vidutinio krepšelio kaina. Vis dėlto, pastebima, kad augimas kiek sulėtėjo – praėjusiais metais šis rodiklis didėjo net 15 proc.
Tiesa, šiemet net 7,2 proc. pakilo vidutinio krepšelio vertė mados rinkoje, kas rodo, kad vartotojai pradėjo labiau vertinti kokybę ir apsipirkinėti rečiau, siekdami įsigyti ilgiau tarnaujantį rūbą. Tačiau dar labiau stebina, kad mokymams lietuviai šiemet skyrė vidutiniškai net 28 proc. daugiau nei pernai – kitaip tariant, mokymai, seminarai ir kita saviugdos medžiaga perkama dažniau, kainuoja daugiau, bet yra kokybiškesnė.
Po pandemijos netikėtai išpopuliarėjo maisto užsakymo paslauga ir tai tapo viena didžiule rinka, kurioje krepšeliai augo net ir po pandemijos. Be to, žmonės ir toliau aktyviai investuoja į savo sveikatą bei pramogas – čia daugiausiai dominuoja ne filmai, serialai ar muzika, tačiau kompiuteriniai žaidimai, kurių vidutinis krepšelis yra didesnis nei minėtų trijų pramogų subsektorių krepšeliai kartu sudėjus.
Labiausiai paaugo kosmetikos prekeivių biudžetai
„Verfacto“ duomenimis, daugiausiai Lietuvoje savo rinkodaros biudžetus didino kosmetikos pardavėjai. Kaip pastebi A. Sereika, šalyje paklausa kosmetikai jau viršija priešpandeminį laikotarpį, o vartotojai šioje rinkoje vis nori išbandyti ką nors naujo. „Kosmetikos rinka Lietuvoje tiesiog pakito. Jeigu anksčiau tai tebuvo įrankis grožiui, tai dabar į „kosmetiką“ įeina ir produktai, kurie padeda reguliuoti veido odos riebumą ar net atspalvį. Taip pat odos priežiūros priemones vis dažniau naudoja vyrai. Todėl natūralu, kad konkurencija dabar yra didžiausia – kiekviena parduotuvė ieško savo nišos ir klientų bei didina rinkodaros biudžetus.“
Žvelgiant į globalią rinkodaros rinką, skaičiai atrodo panašiai. „The CMO Survey“ duomenimis, daugiausiai per paskutinį pusmetį, net 37,5 proc., augo vartotojų paslaugų rinkodaros biudžetai, o labiausiai mažėjo sveikatos (77,8 proc. nuosmukis), fintech (73,9 proc.) bei gamybos (67,6 proc.) išlaidos rinkodarai dėl gerokai pasikeitusių rinkos tendencijų. Gamyba ir fintech stojo visame pasaulyje dėl esamos finansinės padėties ir gerokai padidėjusių centrinių bankų palūkanų, o sveikatos rinka nebėra tokia aktuali, kokia buvo pandemijos laikotarpiu.
2024 metais įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti lojalumui
Dėl išaugusios konkurencijos tarp kosmetikos, mados, maisto ir pramogų sektorių prekeivių, gerokai sumažėjo ir šių rinkų klientų vertė. A. Sereika teigia, kad 2024 metais itin daug dėmesio reikėtų skirti klientų lojalumo išlaikymui. „Mūsų statistika rodo, kad prekių ženklai, kurie sugeba pritraukti savo klientus antram apsipirkimui, ilgainiui pradeda generuoti net 2,4 karto didesnes pajamas su mažesniais rinkodaros biudžetais. Na, o siekiantys ir gebantys parduoti tik vieną kartą, ilgainiui iš rinkos gali visiškai išnykti.“
Tai iliustruoja ir kiti duomenys: Lietuvoje iš soc. tinklų atėję ir jau susipažinę su prekės ženklu vartotojai, iki apsipirkimo yra linkę atlikti vos 6–9 veiksmus. Na, o pirkėjai, radę prekę naudodami „Google“ paiešką, yra kiek atsargesni ir atlieka 10–14 veiksmų iki apsipirkimo, kas reiškia, kad apie įmonę nežinantį klientą išlaikyti gali būti gerokai sunkiau.
Atvesti naują klientą dažnai yra daug brangiau nei parduoti prekę jau esamam. Tačiau lojalumo programos šiais laikais dažnai yra per sudėtingos arba žmonės iš jų gauna per mažai naudos. A. Sereikos manymu, 2024 metais augant konkurencijai, tikrai nebeužteks tiesiog pasiūlyti 5-10 proc. nuolaidos po 10 apsipirkimų. Jo nuomone, įmonėms pats laikas pradėti galvoti, kaip jų lojalumo programa gali kurti vertę pirkėjui, o ne tiesiog „išmelžti“ iš jo pinigus.