„Gerokai mažiau dėmesio sulaukė vidaus politikos aktualijos – Prezidento ir Seimo rinkimai. Dar mažiau – sporto naujienos (5,8 %), kurios mus „gelbėjo“ ir pernai padėjo subalansuoti įvaizdį. Pasaulį pasiekė ir pozityvių naujienų, tarkime, apie Lietuvos jaunimo laimę, tačiau jos stipriai nusileido fronto žinioms. Turizmo temos (4,3 %) taip pat liko antrame plane“, – sako M. Katkus.

Geografiškai didžiausią dėmesį Lietuvai skyrė JAV (14,44 %) ir Rusija (14,32 %), toliau seka Ukraina (7,86 %), Vokietija (5,92 %) ir Lenkija (5,79 %). Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos įvaizdis yra pozityvesnis Vakarų šalyse, kai globaliniuose Pietuose dominuoja neigiama informacija.

Duomenų bendrovės atstovai pastebėjo ir Rusijos manipuliacijos pėdsakų. Didžiausią tarptautinę dezinformacijos ataką Lietuva patyrė jau šiais metais, kai Rusija po keliolika šalių išplatino naratyvą apie neva Prezidento Gitano Nausėdos pareikštą norą atsiimti Karaliaučių.

Tarp ryškiausių 2025 metų istorijų taip pat išsiskyrė Lietuvos kreipimasis į Tarptautinį Baudžiamąjį teismą dėl Baltarusijos režimo nusikaltimų, netikėtas Zelenskio vizitas Vilniuje, žala telekomunikacijų kabeliams Baltijos jūroje ir A. Navalno sąjungininko L. Volkovo užpuolimas Lietuvoje.

Repsense sukurta DI platforma „Adler“ yra tyrėjų darbą keliasdešimt kartų palengvinantis įrankis. Ji išanalizavo tekstus pagal 65 metaduomenų kategorijas, nustatė populiariausias istorijas, jų herojus, naratyvus, taip pat stebėjo, kaip šios istorijos keliauja po skirtingus šaltinius bei valstybes, praturtino jas išorine informacija ir poveikio moduliais.

Tyrimą bendrovė atliko savo sąskaita. Pasak Mykolo Katkaus, norint pilnai įvertinti Lietuvos įvaizdį ir dezinformacijos daromą žalą reikėtų taip pat pridėti socialinių tinklų, tinklalaidžių, tradicinės žiniasklaidos stebėsenos duomenis.

Pasak tyrimo partnerės TSPMI vadovės Margaritos Šešelgytės, stebint dezinformaciją reikėtų neapsiriboti vien Rusija. „Besikeičiant pasaulio tvarkai tikroji kova dėl ateities vyksta būtent Vakaruose. Turime išmokti derinti mokslininkų, valdžios ir verslo pastangas.“

Tyrimo duomenimis Repsense pasidalino su Vilniaus universiteto ir nepriklausomais tyrėjais. Lyginant su ankstesniu tyrimu (39 šalys, 150 000 straipsnių), šių metų analizė apėmė daug platesnį spektrą (100 šalių, 761 000 straipsnių), o paieškos simuliacijų skaičius išaugo nuo 280 iki 900. Tai jau trečia tokio pobūdžio bendrovės ataskaita.