Prekybos tinklas „Lidl“ įsivėlė į skandalą pastebėjus, kad jo reklamose nuo visiems gerai pažįstamų bažnyčių dingsta kryžiai. Tokie atvejai buvo pastebėti Graikijoje, Belgijoje, Vokietijoje, kai nuo „Lidl“ maisto pakuočių dingo visi religiniai simboliai.

Lietuvoje bažnyčių kryžiai irgi paslaptingai dingo nuotraukoje, iliustruojančioje pranešimą apie naujos parduotuvės Kaune atidarymą. „Lidl“ atstovai tuomet teigė to tikrai nedarę sąmoningai ir tikino, kad kryžiai buvo pašalinti netyčia, retušuojant nuotrauką.

Tačiau net jei taip tikrai buvo pasielgta netyčia, tokiu būdu buvo pažeistos neturtinės autorių teisės.

„Prekybos tinklo „Lidl“ reklamoje naudojamos nuotraukos, kuriose yra architektūros kūriniai. Šiuo atveju yra dviguba autorystė: fotografija yra kūrinys ir architektūros pastatai taip pat yra kūriniai. Tokiu atveju, kai pakeičiamas fotografijos vaizdas (pavyzdžiui, nuimami kryžiai) ir tai nėra suderinta su autoriais, pažeidžiama tiek fotografijos autoriaus, tiek architekto neturtinė teisė į kūrinio neliečiamybę“, – situaciją komentavo asociacijos LATGA Vizualinių menų skyriaus vadovė Gabrielė Naprušienė.

Ji primena, kad daugumos bažnyčių pastatų autorių turtinės teisės yra jau pasibaigusios (saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų mirties), tačiau asmeninės neturtinės teisės (tame tarpe ir kūrinio neliečiamybės teisė) saugomos neterminuotai.

„Kai pasibaigia nustatyti autorių turtinių teisių terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija)“, – paaiškino ji.

Prekybos tinklo „Lild Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta dar kartą pakartojo prekybos tinklo anksčiau pateiktą versiją, kad kryžiai buvo ištrinti netyčia.

„Tai buvo retušavimo klaida, retušuojant dangų nusikirpo keli kryžiai. Būtent ta nuotrauka net nebuvo naudojama reklamose ar iškabose, ja tik iliustravome vieną straipsnį internete“, – sakė jis.

Kultūros ministerijos autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė teigė, kad fotografijoje, kuri sukėlė konfliktinę situaciją, architektūros kūriniai (bažnyčios) nėra pagrindiniai vaizdavimo objektai, tai nėra architektūros kūrinių reprodukcijos, kuriose fotografavimo būdu tikroviškai atgaminami visi architektūriniai elementai.

„Ar buvo pažeistos fotografijos kūrinio autoriaus teisės į kūrinio neliečiamybę, mums nėra žinoma, nes fotografijos autorius į Kultūros ministerija nesikreipė. Atkreipiame dėmesį, kad minėta Autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka taikoma tik mirusių autorių kūrinių neliečiamybės apsaugai, kai nėra autorių įpėdinių, taip pat kai pasibaigia autorių turtinių teisių apsaugos terminai. Šiuo atveju, fotografijos autorius, jeigu jo teisės buvo pažeistos, savo teises įstatymų nustatyta tvarka gali ginti pats arba per įgaliotus asmenis“, – sakė ji.

Pasigedo kryžiaus ir ant bažnyčios Kretingoje

Kilus sujudimui dėl Kauno nuotraukos reklaminėje iliustracijoje, buvo pastebėta, kad ir Kretingoje esančioje parduotuvėje „Lidl“ kabo bažnyčios nuotrauka, kurioje kryžių nesimato. „Lidl“ atstovai teigia, kad šiuo atveju taip yra tiesiog dėl pasirinkto nuotraukos rakurso.



„Įsigijome nuotrauką iš „Fotoskrydžio“, joje kryžius tiesiog nufotografuotas tokiu kampu“, – teigė V. Lopeta, pridurdamas, kad „Lidl“ naudoja daugybę nuotraukų, kuriose kryžiai puikiai matosi.

Šias nuotraukas „Lidl“ pateikė, norėdami parodyti, kad kryžių savo komunikacijoje jie nevengia: