Šis tekstas – ne apie galimą chaosą, o apie susitartą aiškumą. Apie tai, kodėl verta iš anksto susitarti, kas jūsų organizacijoje laikoma krize, kaip į ją reaguosite, o kada net ir kolegoms sakysite, „tiesiog išbūkime, šis ketvirtadienis mums ne iš maloniausių“.
Taigi – kas įmonėje nuspręs, krizė tai ar tik nukrypimas nuo rutinos, kai:
– jūsų vadovaujamoje mokykloje susipeša mokiniai;
– jūsų kolega socialiniuose tinkluose palaiko populiarumu neblizgančius politikus;
– jūsų tiekėjus linksniuoja žiniasklaida dėl nuslėptų mokesčių;
– sandėlyje paslydo jūsų darbuotojas, ir klausimas, kuo baigsis tas galvos skaudėjimas;
– akcininkai nusprendė atleisti xx darbuotojų, o apie tai pirmoji darbuotojams pranešė žiniasklaida…
Sąrašas nebaigtinis. Net jeigu nė viena iš situacijų neprilygsta žodžiui „šilta“, nereiškia, kad negali nutikti jums. Jūsų įmonėje ar jums esant atsakingu už komunikaciją krizių metu. Ir tą „situaciją“ spręsite taip, kaip būsite susitarę. Tiek dėl kriterijų, požymių, ką organizacijoje laikysime rizikomis (krizėmis), o ką atsakingi kolegos spręs niekieno gal nė neperspėję, kad kažkas nutiko.
Bet tai atrodys štai taip paprasta tik su sąlyga, kad būsite susitarę. Apsitarę, atlikę simuliacijas, o gal tiesiog patyrę per darbo kartu mėnesių mėnesius. Turėsite aiškų, žodžiu ar raštu įvardytą sutarimą. O ir su patirtimi atsargiai. Didžiosiose įmonėse dirbusiems savo sričių ekspertams daugelis dalykų gali atrodyti išsprendžiami visai paprastai. Ir priešingai, jeigu į komandą įsitraukė smulkiojo ir vidutinio verslo atstovas, jo patirtis visai kitokia. Per mokymus tenka išgirsti – „krizės metu išlikome tik dėl to, kad esame tokie dideli“. Ir štai kodėl, mano manymu, susitarti, ką įmonėje laikysite krize, yra naudinga:
– neteks svarstyti, kiek skubiai reikia reaguoti ir kuriuos asmenis atitraukti nuo tiesioginių darbų;
– pasidalinsite susitarimu su kitais kolegomis, aiškiau (ir ramiau) bus ir jiems;
– taps aiškiau, kaip bendrauti su žiniasklaida.
Žinodami, ką iš principo laikote „tokio elgesio netoleruojame“, operatyviau galėsite parengti reikalingą informaciją.
Krizės nepasirenkamos, bet pasiruošti – įmanoma. Ir viskas prasideda nuo bendro supratimo, kas laikytina krize būtent jūsų organizacijoje. Susitarus atsakomybes dalintis lengviau, ir reakcijos taps ne iš emocijos, o iš žinojimo, kokiu tikslu ir ką norite kitiems perduoti.