Kalbant apie komunikacijos projektus ir apskritai apie visą komunikacijos rinką per pastarąjį dešimtmetį, kaip manote, ar ji labai pasikeitė? Kokie, Jūsų manymu, yra esminiai pokyčiai?
Viskas ir labai keičiasi, ir kartu išlaiko pamatinius principus. Gera už kiekvieną drąsesnę kampaniją, už tuos, kurie žino, jog auditorija, kurios siekiama, priims formą tinkamai, net jeigu atsiras tokių, kurie skeptiškai komentuos, jog kažkas „ne pagal standartus“. Vis dar jaučiamas projektiškumas daugelio įmonių komunikacijoje. Tai galima pateisinti tuo, kad dirbant su komunikacijos agentūromis paprasčiau yra dėliotis darbus, juos apsiginti, skaičiuoti efektyvumą. Vis tik įmonės, kurios nuosekliai komunikuoja, turi mažiau streso kitose situacijose – vidinėje komunikacijoje, komunikuojant pokyčius, motyvuojant darbuotojus netipinėse situacijoje kaip kad šiemet nutiko su pandemija. Akivaizdu, kad tie, kurie su darbuotojais ir visuomene palaikė ryšį, kur kas greičiau mobilizavo bendraminčius nei tie, kurie tik tuo metu ir ėmėsi „komunikacijos projekto“ COVID-19.
Kas labiausiai keičia žaidimo taisykles – komunikacijos agentūros, klientai ar patys vartotojai?
Vertins vartotojai. Ir tik įmonės vidaus reikalas, kiek už kokį projektą teko sumokėti, kas buvo tas, kuris sukūrė tam tikrą įgyvendintą idėją. Vartotojui nerūpi nei kokiame biure agentūra dirba, nei kiek valandų komunikacijos konsultantas jūsų kabinete sėdėjo, ar kiek kartų kabinėjotės prie teksto. Vartotojui arba patiks, arba ne. Todėl vėl ir vėl viskas apie pasitikėjimą tais, su kuriais dirbate. Taisyklės ir metodai keičiasi, bet esminis punktas ne.
Kokias pagrindines tendencijas šiandien įžvelgiate komunikacijos rinkoje?
Dar plonesnė riba tarp reklamos ir komunikacijos bendrąja prasme. Kas sugeba tai išnaudoti geriausiai, tam lengviausia pateikti efektyvumo rodiklius.
Kas, Jūsų manymu, šiandien yra geras komunikacijos projektas?
Aš pati esu tiesiog pamišusi dėl tų „nekainuojančių“. Tų, kurie atrodo, kad sėdėjo šalia ant suoliuko, tik jo nepastebėjai. Kai įmonės imasi tokių projektų, joms iš karto pavyksta pakeisti situaciją, nes būna kuo tiksliau įvardinta tikslinė auditorija, labai pragmatiškai nurodytas siektinas rezultatas. Iš viso tobulos yra tos, kurias kurdami kūrėjai per vidurį supranta, kad netyčia prisikapstė prie dar vienos tikros problemos ir metė ar šiek tiek patraukė į šalį tai, kur buvo pirminis tikslas ir išsprendė problemą, kuri išsigrynino tik pakeliui. Tai drąsu, tai nesuplanuojama, tai tikra.
Ar galime šiandien teigti, kad būti kūrybingu neužtenka, jei tai neefektyvu?
Reikia būti tiek kūrybingu, kad tavim patikėtų ir tai taptų įgyvendinama. Štai kodėl konkursuose mes nerenkame laimėtojų iš užrašų paantraštėse ar dokumentų stalčiuose. Imame tai, kas įvyko. Kartais gal visai nereikia būti kūrybingu, pakanka būti suprantamu ir įtaigiu.
Kaip šiandienos konkurencingoje rinkoje patraukti auditorijos dėmesį ir nepaskęsti minioje?
Žinoti, ko nori. Ir paklausti savęs, ar tai, ko nori, nėra tau per daug. Ar su tiek daug tau vis dar bus smagu ir visa tai sugebėsi išlaikyti. O tuomet pasirinkti tai, ko nori. Norimais turėti dalykais dalintis kur kas įdomiau, energija, kurią su jais siunčiame, kur kas nuoširdesnė.
Kokios yra 3 auksinės efektyvios komunikacijos taisyklės pagal Laurą Bielskę?
Aukso raidėmis gal ir nesirašytų, bet jeigu tektų sudėti vos į tris punktus, sakyčiau, kad su komunikacija turi būti paprasta, smagu ir vietoje.
Kaip manote, kokie pokyčiai komunikacijos rinkos laukia ateinantį dešimtmetį?
Manau, kad komunikacija asimiliuosis su kitais departamentais, funkcijomis, turėsime po komunikatorių personalo skyriuje, finansų departamente, komercijoje. Komunikacija taps kaip neatsiejamas kolega, kuris visada šalia tam, kad apie darbus žinotų suinteresuoti asmenys. Nes jeigu suinteresuotieji nežino, ką tu darai, tai ką tu darai?
Primename, kad teikti paraiškas į geriausių komunikacijos projektų konkursą „PR Lapės 2020“ galite iki gruodžio 11 dienos. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.prlapes2020.com.