Lietuvius ir latvius sieja kaimyniška meilė. Kaip jūs, būdamas didžiausio Lietuvoje rengiamo komunikacijos profesionalų konkurso „PR Impact Awards“ komisijos nariu, matote Lietuvos ryšių su visuomene rinką? Ko iš mūsų gali pasimokyti kiti?
Pirma mintis, kad sunku vertinti, nes nežinau konkrečiai Lietuvos ryšių su visuomene rinkos. Bet tada nusileidžiu ant žemės, juk mes visi – iš Baltijos šalių, iš Europos ir mes visi žmonės. Kaip žmonės mes turime suprasti, kaip kas veikia, ir atrasti aiškią kalbą.
Ryšių su visuomene specialisto tikslas, kad žmonės suprastų tavo žinią, o tam naudojama universali kalba.
Galiu pasakyti, kad socialinė medija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo Latvijos. Pavyzdžiui, mano kolegė, lietuvė Giedrė, dirba „Printful.com“ ir jos darbas – rūpintis tarptautine rinkodara visame pasaulyje.
Taigi, visai nesvarbu, kas ir iš kur esi, svarbu, kaip sugebi suprasti vietines rinkas.
Manau, visi gali pasimokyti iš Lietuvos, kaip Dalios Grybauskaitės ryšių su visuomene komanda dirbo jos prezidentavimo laikotarpiu.
Kas šiuo metu vyrauja Latvijos ryšių su visuomene lauke?
Dabar valdo žmonių istorijos. Ypač pandemijos laikotarpiu. Didžiulis skaičius verslo žmonių pradėjo dalintis asmeninėmis istorijomis, kaip jie pakeitė savo veiklą.
Nebe šūkiai, logotipai ar prekės ženklai, o asmeninės žmonių istorijos.
Kas jums asmeniškai veikia ir atrodo įdomiausia dabartinėje ryšių su visuomene rinkoje?
Pavyzdžiui, „Draugiem group“ kompanijai sukūrėme specialų ryšių su visuomene kanalą – svečių kambarį. Esant normaliam gyvenimui, mažiausiai kartą per savaitę savo biuruose turime svečių, kuriems pasakojame savo istoriją ir vedame ekskursijas: verslininkams, studentams, valstybės įmonių atstovams ir netgi savo mamoms!
Esu tikras, kad pakviesti žmones ir leisti jiems savo akimis pamatyti yra 100 kartų geriau, negu skaityti, klausytis apie mus arba pažiūrėti vaizdo įrašą. Manau, kad jau 5 proc. Latvijos žmonių vienaip ar kitaip aplankė mus, arba pažįsta ką nors, kas aplankė, ir gali iš vidaus papasakoti savo įspūdžius.
Prieš daug metų Latvijoje įkūrėte pirmąją interneto televiziją „Diena.Tv“. Tai buvo drąsus žingsnis – kokių iššūkių patyrėte žengdamas jį? Kaip dabar paskatintumėte žmones imtis drąsesnių idėjų, būti kūrėjais?
Anais laikais tai buvo technologinis iššūkis. Dabar jau kiekvienas gali susikurti savo televizijos kanalą už 500 eurų ar mažiau.
Dabar turinys yra karalius. Anksčiau galėjai lengvai nusikopijuoti gero turinio iš JAV, o šiandien jau negali, nes vis daugiau žmonių žiūri įvairius užsienio kanalus.
Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turi bent vieną originalią idėją, bet bijo apie ją pasakyti. O imkite ir pasakykite! Kas gi gali atsitikti? Kažkas gero arba… nieko. Tai kodėl gi turėtume bijoti nieko?
Kokias matote ribas tarp keturių disciplinų – ryšių su visuomene, socialinės medijos, žurnalistikos ir reklamos? Kaip ateityje keisis ribos tarp jų?
Ryšiai su visuomene apima visus ryšius su žmonėmis. Nesvarbu, kokia išraiška – akis į akį, telefono skambučiu, per televiziją ar socialinę mediją.
Ir, prisiminkite, kad „ryšiams“ reikia dviejų pusių. Aš matau ryšių su visuomene specialistus kaip savotiškus profesionalių žurnalistų pagalbininkus, kaip žurnalistikos profesijos ambasadorius konkrečioje kompanijoje ar organizacijoje.
Aš padarysiu viską, kas įmanoma, kad išliktų profesionali žurnalistika, nes laisva ir profesionali žiniasklaida yra būtinas demokratijos pamatas.
Ko ieškote paraiškose, būdamas tarptautinės vertinimo komisijos nariu?
Geriausių ryšių su visuomene ir komunikacijos projektų paraiškose aš noriu matyti gerus ryšius su visuomene ir komunikaciją.
Projekto aprašymas turi būti aiškus, suprantamas, trumpas, vizualus ir sąžiningas.
Kodėl, jūsų nuomone, komunikacijos profesionalams verta dalyvauti geriausių komunikacijos projektų konkursuose?
Dėl atradimų, „WOW“ momentų! Jūs tikrai pamatysite, kad kas nors kitas taip pat myli, ką jūs darote. Visada gerai pasirodyti pačiam ir į kitus pažiūrėti.