„Kūrybingumo mokyklos“ lektoriai Tomas Ramanauskas ir Kristupas Sabolius dalijasi netikėtomis istorijomis disciplinose, kuriose kūrybingumo paprastai neieškotume. Šiandien - pasakojimas apie iš pirmo žvilgsnio ydingą būdą sukelti diskusijas apie socialines ir politines problemas - „The Yes Men“ judėjimą.

Monopolijų valdomame pasaulyje atkreipti dėmesį į visiems aktualias, gamtą ir aplinką liečiančias problemas darosi sudėtinga. Pasipriešinti mūsų abejingumo kalėjimui bei išmokyti aktyvizmo siekia įspūdingai veikiantis kolektyvas „The Yes Men“.

Jacques Servin and Igor Vamos, judėjimo įkūrėjų duetas, siekia pakeisti pasaulį, todėl pirmiausia pradeda kurti nuo… vagysčių. Jų tikslas atskleisti didžiųjų korporacijų veidmainystę, kuri paneigia žmogaus orumą ir sukelia aplinkosaugos problemas. Jie užsiima tapatybių vagystėmis, kartais išleidžia fiktyvų „The New York Times“ laikraštį, filmuoja įvairaus plauko dokumentiką. Jacques Servin ir Igor Vamos siekia įkrauti juos remiančius žmones tarsi baterijas. Todėl naujausia jų iniciatyva yra „The Yes Lab“ – internetinė patyrimų ir žinių sankaupa, – kuri padeda organizuoti milžiniško dėmesio susilaukiančias akcijas ir protestus.

Tačiau svarbiausiu savo tikslu „The Yes Men“ laiko ataką prieš kapitalo ekonomikos mašiną, kuri sukelia nelygybę ir spjauna į harmoningą santykį su gamta. Jų metodas – tai didelio masto žiniasklaidos spektakliai, kurie netgi gali tiesiogiai įtakoti akcijų kursą. Arba kaip nors kitaip pakeisti pasaulio įvykių tėkmę.

Tarkime, kai įvyko siaubingoji Bhopalio katastrofa, kaltininkė kompanija „Dow Chemical“ atsisakė pripažinti savo atsakomybę. Milžiniškos kompanijos nesujaudino tragiškiausia industrinė nelaimė žmonijos istorijoje, kurios metu 2259 žmonės žuvo, kelis kartus daugiau mirė nuo komplikacijų, o išsiliejusios dujos ir pavojingi chemikalai sužalojo 500 000 miesto gyventojų sveikatą.

Po kiek laiko „The Yes Men“ ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Kolektyvo narys Jacques Servin apsimetė „Dow Chemical“ atstovu ir neilgai trukus pateko tiesiai į BBC eterį. Čia, tiesioginės transliacijos metu, dvidešimtųjų tragedijos metinių proga jis 300 milijonų žiūrovų akivaizdoje pripažino kompanijos kaltę ir pažadėjo išmokėti 12 mlrd. dolerių aukų kompensacijoms.

Kaip pasekmė, po šio pareiškimo, „Dow“ akcijų vertė krito 2 mlrd. dolerių, o pati kompanija buvo priversta skubiai atsiriboti nuo tokių pažadų. Tačiau šitaip ji ir vėl pateko į žiniasklaidos ir visuomeninių organizacijų taikiklį.

Kitos „The Yes Men“ aukos nukentėjo kiek mažiau, tačiau dėmesio sulaukė panašiai. Prisistatę Pasaulio prekybos organizacijos atstovais, jie keliavo po konferencijas, siūlydami iš naujo legalizuoti vergiją. Svarbiausioje naftos konferencijoje aktyvistai apsimetė „ExxonMobil“ darbuotojais ir pristatė tariamą tyrimą, kurio išvada skelbė, kad globalinė katastrofa čia pat. Kita vertus, pergyventi nereiktų, nes naftą galima gaminti iš žmonių palaikų.

Šokiruojantys ir nepatogūs provokatoriai kapitalizmo cinizmui atsako rimto veido ironijos maištą. Jie pasitelkia korporacijų retoriką, tačiau apkartinta ją žiauriu atvirumu. Ir laimi tiesą, kuri nugali pinigus. Bent trumpam.

„The Yes Men“ veikla yra puikus pavyzdys, kokių skirtingų ir kūrybingų būdų yra atkreipti į kažką dėmesį. Apgavystės gal ir nebūtų prie geriausių, tačiau kai kalbame apie tokio masto ir taip sunkiai išjudinamas problemas, „The Yes Men“ sukeliamos audros viešojoje erdvėje neabejotinai skatina diskusijas, o tikėtina, jog ir pokyčius.

Šią ir kitas istorijas Tomas ir Kristupas pristato „Kūrybingumo mokyklos“ Socialinio ugdymo pamokoje – susipažinkite su ja visa ir pasidalinkite su moksleiviais bei mokytojais. Juk jie ne tik gali treniruoti kūrybingumą, bet ir būti įvertinti didžiuliais rėmėjų prizais.

Mokyklą rasite čia.

M360