Pirmadienio rytas. Puikiai išsimiegojęs Henrikas pasideda kavos puodelį ant darbo stalo ir įsijungia elektroninį paštą. „Sveiki, siunčiu briefą. Iki penktadienio mums reikia stogą raunančios idėjos reklaminei kampanijai“.

Pasiruošimas

Kūrybos specialistas perskaito užduotį, ją atsispausdina, dar kartą įdėmiai perskaito ir pasideda atspausdintą lapą prieš save. Šiame etape svarbiausia surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie užduoties kontekstą. Tad dabar yra puikus metas panagrinėti įvairius tyrimus, užsirašyti jau įgyvendintas idėjas, surinkti įdomių faktų rinkinį, sukurti minčių žemėlapius ir įsitraukti į šias veiklas.

Kampanija batų tepalui? Teks pasidomėti, kada ir kokiomis sąlygomis jis atsirado, išbandyti bent kelis skirtingus tepalus, sukurti „pasidaryk pats“ mėginį bei apklausti draugus. Ši stadija yra labiausiai nuo žmogaus priklausoma ir kontroliuojama kūrybinio proceso dalis.

Inkubacija

Nuo antradienio popietės batų tepalo informacijos apibendrinimas sustabdomas. Antras žingsnis draudžia imtis bet kokių tiesioginių pastangų spręsti suformuluotą problemą. Toliau darbas perduodamas Henriko pasąmonei. Ji kasdienybėje, o ypač miegant, visaip lipdo ir skaldo, varto ir stumdo, kilnoja ir grupuoja bet kokias smegenų savininkui žinomas idėjas iš viso pasaulio. Naujų jungčių tarp jau esamų blokų atradimas ir yra mokslininkų vadinamoji kūryba. Norėdamas, kad sąmoningos dalies laikas nebūtų leidžiamas veltui, Henrikas atsiverčia kitos užduoties suvestinę.

Nušvitimas

Trumpiausias, tačiau labiausiai laukiamas kūrybos etapas. Tai obuolio kritimo momentas arba tiesiog daiktas, kuris atsiranda virš žmogaus galvos į nuotraukų paiešką įvedus „idea“. Tai akimirka, kai Henrikas žiūrėdamas į savo kojas supranta, jog niekada niekur nėra matęs batų tepalo sportbačiams.

Įvertinimas

Ketvirtadienį kūrėjas paskiria naujos idėjos išgryninimui. Henrikas tikrina kiek ji atitinka užduotį, kokias sudedamąsias dalis naujasis tepalas turės ir kokį poreikį atlieps. Vakare jau yra ruošiama prezentacija.

Pasakodamas šią istoriją kūrybos specialistas rėmėsi dar 1926 metais Graham Wallas aprašytu keturių etapų kūrybos proceso modeliu. Jame galima matyti, kad tik pradžia ir pabaiga yra priklausoma nuo kūrėjo. Paradoksalu, tačiau būtent dėl šios priežasties vilkintojai (angl. procrastinators) dažnai geba sugalvoti daugiau gerų idėjų negu tie, kurie sąmoningai kasdien sėdi prie tos pačios užduoties. Nušvitimo etapas nuo mūsų taip pat nepriklauso. Netgi Darvino užrašus nagrinėję tyrėjai nustatė, kad garsioji teorija jau kelerius metus gulėjo mokslininko popieriuose – dar iki tol, kol pats Darvinas ją pastebėjo.

Kūryba – nekontroliuojamas, tačiau planuojamas atsitiktinumas

Vis tik, jei ilgai būsite inkubaciniame periode, tai negarantuos to, kad sukursite daugiau ir geresnių idėjų. Mus supančio pasaulio procesai vyksta cikliškai, todėl kaskart kartodamas šį procesą Henrikas pas klientą sugrįš su vis geresne idėja. Kūrybai reikia laiko – ne todėl, kad tai sudėtingas procesas, o todėl, kad beveik pusės jo mes negalime kontroliuoti.

M360
bigNow


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją