Bijo, ar nežino kaip?
„Išdrįskime girtis“ – taip buvo pavadinta Globalios Lietuvos profesionalų forume vykusi diskusija, kurią moderavo Londone gyvenanti „Black Unicorn PR“ įkūrėja Julija Jegorova. Pasakyti – lengva, bet kaip tai padaryti? Agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas Aidas Puklevičius pastebi, kad yra kelios priežastys, lemiančios lietuvių nenorą apie save kalbėti gerai.
Pirmoji priežastis – tai, kad Lietuva formavosi iš kaimo išeivių, kurie buvo auklėjami taip, kad svarbiausia – neišsišokti, priešingai nei miestuose, kur amatininkams reikėjo save reklamuoti, tad jie išmokdavo girtis. Antroji priežastis – norą neišsiskirti iš minios dar sustiprinęs sovietmetis. Trečioji – natūralus mūsų temperamentas, intravertiškumas, suformuotas klimato ir kitų veiksnių.
„Mes mėgstame, kai mus pagiria, ypač – už akių, bet tikrai mažai mokame save reklamuoti. Tas dalykas taisosi tik su kartomis, nes jaunoji karta nepatyrusi nei kaimo, nei sovietizmo ir jau kitaip žiūri, su ja nėra problemų. Klausimas, kaip vyresnius išmušti iš per didelio savęs drovėjimosi būsenos ir priversti garsiai apie save šnekėti, nes jei pats nešnekėsi, niekas nepasakys“, – kalbėjo A. Puklevičius.
A. Puklevičiaus nuomone, net jei dabar lietuviai nebebijo apie save kalbėti, atsiranda kita problema – jie nežino, kaip tai daryti.
„LinkedIn“ nuomonės formuotoja, Danijoje gyvenanti Kotryna Kurt svarstė, kad nerimas, ką pagalvos aplinkiniai, sustabdo žmones ir formuojant asmeninį profesinį įvaizdį. „Sutikau daug profesionalių lietuvių, kurie turėjo didelį žinių bagažą, buvo savo sričių ekspertai, bet apie juos niekas nežino, jų niekur nekviečia - būtent to mums ir trūksta. Jei žmonės daugiau kalbėtų apie tai, ką jie išmano, jiems atsivertų daugiau galimybių, juos kviestų į įvairius renginius, o tuo pačiu jie garsintų ir Lietuvą“, – sakė ji.
Vengia išsakyti nuomonę
Norintiems formuoti savo, kaip profesionalų įvaizdį, Lietuvoje dabar labai tinkamas laikas šokti į „LinkedIn“ traukinį – pasak K. Kurt, Lietuvoje ši rinka kol kas yra iš esmės laisva. „Kai kurie žmonės galvoja, kad „LinkedIn“ yra tiesiog gyvenimo aprašymas internete, bet taip nėra, bet užsienyje daug žmonių jį išnaudoja labai puikiai: „LinkedIn“ žmonės gali apie save pasakoti iš profesinės pusės, tai nėra antras feisbukas ir net jei jums šiuo metu nereikia naujo darbo, galite formuoti savo įvaizdį, kad kiti jus matytų kaip ekspertus“, – pasakojo ji.
Pati K. Kurt „LinkedIn“ pirmenybę teikia video formato turiniui, kuris populiarėja visame pasaulyje, o žmonėms, įsiveliantiems į diskusijas, pataria nebijoti eiti prieš srovę. „Kai kurie žmonės yra labai aktyvūs „LinkedIn“, bet visada tik pritaria viskam, kas kalbama. Bet jei manote kitaip, žmonės pastebės, kad turite stiprią nuomonę ir jiems bus įdomu, ką dar pasakysite“, – aiškino ji.
Tai, kad video turinys vis labiau pralaimi tekstui, pripažino ir pats ilgus tekstus rašyti mėgstantis A. Puklevičius. „Sutinku, kad video yra vis labiau nugalintis dalykas, nes jis leidžia per trumpesnį laiką pasakyti daugiau nei tekstas, bet tekstas turi privalumą, nes leidžia žmogui įsivaizduoti bet ką ir nevaržo fantazijos. Bet reikia susitaikyti, kad žmonės skaito vis mažiau ir toliau skaitys dar mažiau. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog tokia realybė“, – kalbėjo jis.
Visgi, kad ir kokio formato būtų turinys, A. Puklevičiaus nuomone, esminė jo sėkmės formulė – jis turi patikti ir autoriui, ir auditorijai. „ Aukso vidurys yra tarp to, ką tu nori pasakyti ir ką žmonės nori išgirsti“, – patarė jis.
Būtinas sėkmės elementas
Keliautojas, „Youtube“ nuomonės formuotojas Jokūbas Laukaitis, labiausiai išgarsėjęs po to, kai sukūrė filmuką apie Lietuvą, kurį peržiūrėjo daugiau nei 700 tūkstančių žmonių, neslėpė, kad norint būti pastebėtu šiame milžiniškame socialiniame tinkle be galo daug lemia sėkmė.
„Žmonės supranta, kokia didelė konkurencija norint tapti NBA krepšininku. Bet tie, kurie kuria turinį „Youtube“, ne visada pagalvoja, kad tuo pačiu metu į jį keliama dar tūkstančiai valandų turinio ir daugybė žmonių galvoja, ką dar ten gali parodyti“, – kalbėjo jis.
Tad, J. Laukaičio nuomone, jei jau žmogus nori kažką veikti „Youtube“, geriausia pasirinkti tokią sritį, kuri jam įdomi, ir tada, net jei populiarumas ir neateis, jis bus tiesiog gerai praleidęs laiką. „Jei žmogus pradės kažką daryti galvodamas apie tai, kiek „like“ surinks, greičiausiai jam nepavyks. Aš visada gerai pagalvoju, kokią žinutę noriu pasakyti ir bandau sau atvirai atsakyti, ar tiesiog nešvaistau kitų žmonių laiko, jei jie tai žiūri. Bet net tai nėra sėkmės formulė, netikiu, kad tokia iš viso yra“, – neslėpė jis.
A. Puklevičius sako, kad tai, kokio atgarsio sulaukė „Vilnius – Europos G taškas“ kampanija, taip pat buvo sėkmė, kurios nebūtų buvę, jei Vyriausybės kanceliarija nebūtų kreipusis dėl kampanijos laiko pakeitimo, kad reklama nebūtų rodoma Popiežiaus vizito Lietuvoje metu. Jis įsitikinęs, kad kitaip niekas šios kampanijos net nebūtų pastebėjęs.
„Nesakau, kad ši kampanija atvėrė šliuzus ir po jos išsirikiavo eilė britų ar vokiečių, norinčių atvažiuoti į Lietuvą, bet tie žmonės, kurie ją matė, bent pagalvojo, kad žmonės čia turi humoro jausmą, o tai jau yra neblogai“, – kalbėjo A. Puklevičius.